Metotreksato sukeltas centrinės nervų sistemos neurotoksiškumas gydant ūminę limfoblastinę leukemiją: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2018,
t. 20,
Nr. 1,
p. 26 -
30

Ūminė limfoblastinė leukemija - liga, išsivystanti proliferuojant limfoidinės kilmės piktybėjusių kraujodaros ląstelių klonui, kuris susidaro dėl kartotinių kamieninės ar pirmtakinės ląstelės mutacijų. Tai dažniausia vaikų amžiaus piktybinė liga, sudaranti 20-30 % visų vaikų navikų. Lie­tuvoje ūminės limfoblastinės leukemijos dažnis siekia 3,2-3,6 atvejo 100 000 vaikų per metus. Taikant chemoterapiją, pagydoma beveik 90 % vaikų, tačiau gydymo komplikacijos gali labai pakenkti gyvenimo koky­bei. Neuroleukemijos profilaktikai ir (ar) gydymui skiriamas metotreksatas gali veikti neurotoksiškai. Aprašome klinikinį atvejį, kai 13 metų mergaitei, gydomai dėl ūminės T limfoblastinės leukemijos, po didelių dozių metotreksato infuzijos pasireiškė poūmis centrinės nervų siste­mos toksiškumas. Pacientei pradėjo trikti artikuliacija, išsivystė dez­orientacija, sutriko sąmonė. Galvos smegenų magnetinio rezonanso to­mografijos tyrimu nustatyti ūminės toksinės leukoencefalopatijos požy­miai. Būklė pagerėjo dešimtą parą po metotreksato infuzijos, ūminės limfoblastinės leukemijos gydymas tęstas pagal protokolą, metoreksato neurotoksiškumas nebepasikartojo. Šiuo atveju didelių dozių metotrek­sato sukeltas grįžtamas poūmis centrinės nervų sistemos pažeidimas diagnozuotas nustačius būdingus galvos smegenų magnetinio rezonaso tomografijos FLAIR ir DWI sekų pakitimus. Didelės metotreksato dozės gali sukelti ūminį, poūmį arba vėlyvą centrinės nervų sistemos pažeidi­mą, pasireiškiantį nespecifiniais klinikiniais požymiais. Diagnozė grin­džiama klinika, anamneze, radiologiniais ir elektrofiziologiniais tyri­mais bei atmetant kitas galimas priežastis. Pasireiškus metotreksato neurotoksiškumui, kyla abejonių dėl tolesnio vaisto skyrimo. Pateiktoje literatūros apžvalgoje aprašome skirtingus metotreksato sukelto centri­nio neurotoksiškumo sindromus ir gydymo taktiką.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija