Kraujo citokinų koncentracijos pokyčių priklausomybė nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos klinikinės fazės

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2011,
t. 13,
Nr. 1,
p. 26 -
30

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) paūmėjimas, ypač nelaiku ir netinkamai gydomas, gali baigtis ligonio mirtimi. Todėl ypač svarbu nu­statyti paūmėjimo kilmę, kad būtu galima tinkamai jį gydyti.

Darbo tikslas - ištirti asmenų, sergančiu LOPL, periferinio kraujo citokinu koncentraciją ligos paūmėjimo ir remisijos metu, tikintis rasti neinvazinį LOPL paūmėjimo žymenį (žymenis), leisiantį atskirti infek­cinę paūmėjimo kilmę nuo neinfekcinės.

Ligoniai ir metodai. Ištirti 24 vidutinio sunkumo ir sunkia LOPL sergantys ligoniai. LOPL paūmėjimo ir remisijos laikotarpiu tirtas he­moglobinas, leukocitu kiekis, CRB, fibrinogeno koncentracija, IL-2, IL-4, IL-6, IL-10, TNF-a ir IFN-y kraujyje, atlikta fibrobronchoskopija ir bronchu aspirato mikrobiologinis tyrimas.

Rezultatai. Daugumai mūsų tirtu ligoniu LOPL paūmėjimas buvo bakterinės kilmės. LOPL paūmėjimo metu periferiniame kraujyje rasta statistiškai patikimai didesnė IL-10 koncentracija, palyginti su remisi­jos laikotarpiu. Nebakterinio paūmėjimo pogrupyje nustatyta statistiš­kai patikimai didesnė TNF-a koncentracija. Visus tiriamuosius, nepri­klausomai nuo paūmėjimo ar remisijos fazės, suskirsčius į dvi grupes pagal bakterijų augimą bronchu aspirate, IL-10 radome daugiau toje grupėje, kurioje bakteriologinis pasėlis buvo teigiamas, tačiau šis skir­tumas nebuvo statistiškai patikimas. Grupėje, kurioje bakterijų bron­chu aspirate neaptikta, TNF-a koncentracija kraujyje buvo patikimai didesnė negu tiriamųjų, kurių bronchų aspirate bakterijų rasta.

Išvados. LOPL paūmėjimą rodo kraujo citokinų koncentracijos po­kyčiai - padidėjusi IL-10 koncentracija ir sumažėjusi TNF-a koncentra­cija. Labai tikėtina, kad šie citokinai galėtų būti vertingi laboratoriniai LOPL klinikinės fazės žymenys, taip pat padedantys atskirti bakterinį LOPL paūmėjimą nuo nebakterinio, tačiau tam patvirtinti ar paneigti reikėtų tolesnių tyrimų.

 

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija