Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) paūmėjimas, ypač nelaiku ir netinkamai gydomas, gali baigtis ligonio mirtimi. Todėl ypač svarbu nustatyti paūmėjimo kilmę, kad būtu galima tinkamai jį gydyti.
Darbo tikslas - ištirti asmenų, sergančiu LOPL, periferinio kraujo citokinu koncentraciją ligos paūmėjimo ir remisijos metu, tikintis rasti neinvazinį LOPL paūmėjimo žymenį (žymenis), leisiantį atskirti infekcinę paūmėjimo kilmę nuo neinfekcinės.
Ligoniai ir metodai. Ištirti 24 vidutinio sunkumo ir sunkia LOPL sergantys ligoniai. LOPL paūmėjimo ir remisijos laikotarpiu tirtas hemoglobinas, leukocitu kiekis, CRB, fibrinogeno koncentracija, IL-2, IL-4, IL-6, IL-10, TNF-a ir IFN-y kraujyje, atlikta fibrobronchoskopija ir bronchu aspirato mikrobiologinis tyrimas.
Rezultatai. Daugumai mūsų tirtu ligoniu LOPL paūmėjimas buvo bakterinės kilmės. LOPL paūmėjimo metu periferiniame kraujyje rasta statistiškai patikimai didesnė IL-10 koncentracija, palyginti su remisijos laikotarpiu. Nebakterinio paūmėjimo pogrupyje nustatyta statistiškai patikimai didesnė TNF-a koncentracija. Visus tiriamuosius, nepriklausomai nuo paūmėjimo ar remisijos fazės, suskirsčius į dvi grupes pagal bakterijų augimą bronchu aspirate, IL-10 radome daugiau toje grupėje, kurioje bakteriologinis pasėlis buvo teigiamas, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai patikimas. Grupėje, kurioje bakterijų bronchu aspirate neaptikta, TNF-a koncentracija kraujyje buvo patikimai didesnė negu tiriamųjų, kurių bronchų aspirate bakterijų rasta.
Išvados. LOPL paūmėjimą rodo kraujo citokinų koncentracijos pokyčiai - padidėjusi IL-10 koncentracija ir sumažėjusi TNF-a koncentracija. Labai tikėtina, kad šie citokinai galėtų būti vertingi laboratoriniai LOPL klinikinės fazės žymenys, taip pat padedantys atskirti bakterinį LOPL paūmėjimą nuo nebakterinio, tačiau tam patvirtinti ar paneigti reikėtų tolesnių tyrimų.
