Cinkas žmogaus organizme, jo reikšmė ir nustatymo metodai

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Sek, 2015/11/01 - 18:13
Atsisiųsta: 1
Laboratorinė medicina. 2015,
t. 17,
Nr. 3,
p. 130 -
136

Cinkas yra vienas labiausiai paplitusių aplinkoje cheminių elementų, kurio nemažai yra ir aplinkos objektuose, ir maisto produktuose. Be abejo, cinko yra ir žmogaus organizme, kuriam jis yra labai svarbus. Galima išskirti tris pagrindines cinko funkcijas, kurias jis atlieka žmogaus organizme: aktyvinimo (įtaka fermentų veikimui), struktūrinė (baltymų struktūra) ir reguliavimo (genų raiška). Kraujo plazmoje cinką perneša albuminas ir transferinas, o kiti cheminiai elementai, tokie kaip geležis ar varis, gali smarkiai veikti cinko įsisavinimą. Esant cinko trūkumui, kaip ir jo pertekliui, pasireiškia nemažai sveikatos sutrikimų.

Cinko koncentracijai nustatyti yra sukurta nemažai metodų, tarp kurių populiariausi yra spektrometriniai bei chromatografiniai analizės metodai. Iš spektrometrinių metodų, plačiausiai naudojamų cinkui nustatyti biologiniuose objektuose, galima paminėti spektrofotometrinius metodus, atominę absorbcinę spektrometriją su liepsnos arba elektroterminiu atomizavimu, induktyviai surištos plazmos spektrometriją, rentgenofluorescencinę analizę bei lankinio išlydžio atominę emisinę spektroskopiją. Šie metodai pasižymi universalumu, jais galima nustatyti ne vieną elementą, jie yra jautrūs. Chromatografiniai analizės metodai - vieni universaliausių ir plačiausiai pritaikomų įvairiausių junginių tyrimams, gali būti naudojami ir metalams aptikti. Cinkui nustatyti dažniausiai naudojama skysčių chromatografijos rūšis - jonų mainų chromatografija, kartais naudojant pokolonėlinę derivatizaciją. Iš kitų metodų cinko koncentracijai nustatyti galima paminėti neutroninę elementinę analizę, izotopų praskiedimą. Kiek mažiau šiam tikslui naudojami elektrocheminiai ir fermetiniai analizės metodai.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija