Aukso nanodalelių naudojimo biomedicinoje teorinės ir praktinės galimybės

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2011,
t. 13,
Nr. 1,
p. 37 -
45

Nuo pat pirmojo jų aprašymo 1857 metais aukso nanodalelės (AuNDs), pasižyminčios unikaliomis savybėmis, intensyviai naudojamos daugely­je biologijos ir medicinos sričių. Dėl mažo ju dydžio, fizikiniu ir cheminių savybių bei lengvu paviršiaus modifikacijų jos gana plačiai taikomos diagnozuojant ir gydant įvairias ligas, ypač vėžį. Nanodydžio dimensija (1-100 nm) leidžia jas įtraukti į ląsteles in vitro ir in vivo vaizdinimui, vaistu pristatymui, tiksliam nukreipimui į auglio ląsteles. Tačiau AuNDs toksiškumo duomenys yra gana prieštaringi: nors dauguma ty­rėju pripažįsta, kad jos nėra toksiškos, biologiškai suderinamos ir iner­tiškos, visgi pasitaiko moksliniu darbu apie toksinį ju poveikį, kuris pri­klauso nuo AuNDs fizikiniu dydžiu, paviršiaus cheminiu savybių, ju for­mos. Svarbi medžiagų klasė - aukso nanokonjugatai. Šie dariniai dažnai taikomi fundamentinėje ląstelių biologijoje, nors iki šiol nepakanka ži­nių apie jų ir ląstelių sąveiką molekuliniu lygiu. Intensyviai besiplečian­ti tyrimu sritis yra AuNDs naudojimas kuriant tikslines vaistu pristaty­mo sistemas, kurios labai reikšmingos diagnozuojant ir gydant vėžį. Jau paskelbta darbu, kuriuose AuNDs pasitelkiamos neinvaziniam ir tiks­liai į auglį nukreiptam gydymui, šis padidina vėžio chemoterapijos efek­tyvumą, sustiprindamas terapinį selektyvumą. Mažai traumuojantis ir veiksmingas šiuolaikinis vėžio gydymo būdas yra fotosensibilizuota te­rapija (FST), kuriai AuNDs taip pat gali būti sėkmingai pritaikytos. Šiam gydimo metodui jau susintetinti AuNDs konjugatai su hematoporfirinu arba 5-aminolevulino rūgštimi bei įvertintas ju fotosensibilizacinis aktyvumas, kuris buvo patikrintas eksperimentuojant su transfor­muotomis ląstelių kultūromis. Paskelbta pavieniu moksliniu darbu, ku­riuose artritui gydyti naudojamos AuNDs. Augimo faktorių nulemtą fibroblastu proliferaciją ir angiogenezę, svarbias reumatoidinio artri­to (RA) ir lėtinio uždegimo vystymuisi, gali sėkmingai slopinti AuNDs, kurios yra netoksiškos tiek ląstelėms, tiek suleistos gyvūnams. Antiangiogenezinė nanoterapija, derinama su įprastiniais ligą modifikuojan­čiais vaistais, gali būti veiksminga gydant uždegimo sukeltą artritą.

 

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija