Koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių paplitimas ir jų korekcija EUROASPIRE IV tyrimo duomenimis

Širdies ir kraujagyslių ligoms priskiriamų modifikuojamųjų rizikos veiksnių koregavimas išlieka vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos tikslų. Būtent EUROASPIRE IV (angl. European Action on Secondary and Primary Prevention by Intervention to Reduce Events IV) tyrimu siekta nustatyti pagrindinių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių - nutukimo, cukrinio diabeto, dislipidemijos, arterinės hipertenzijos bei rūkymo - paplitimą Europos šalyse ir įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairių taikymą klinikinėje praktikoje. Šio tyrimo duomenimis, Lietuva priskiriama prie šalių, kuriose dislipi­demijos (79,0 % Lietuvoje ir 59,8 % visoje Europoje), arterinės hiperten­zijos (57,8 % vs 42,7 %), nutukimo (45 % vs 37,6 %) bei rūkymo (18,0 % vs 16,0 %) dažnis yra vienas didžiausių Europoje, o cukrinio diabeto (18,6 % vs 26,8 %) dažnis tarp koronarine širdies liga sergančių Lietuvos pacientų - vienas mažiausių Europoje. Nors Lietuva pirmauja pagal dis­lipidemijos paplitimą, nustatyta, jog statinų Lietuvoje suvartojama ma­žiausiai, palyginti su kitomis Europos šalimis (73,5 % Lietuvoje vs 85,7 % visoje Europoje), o tai yra susiję su didesne mirtingumo nuo šir­dies ir kraujagyslių ligų rizika. Nors Lietuvos rezultatai gerėja, tačiau jie dar neprilygsta Europos vidurkiui. Apibendrinus tyrimų rezultatus teigtina, kad tiek Lietuvoje, tiek Europoje taikomos širdies ir kraujagys­lių ligų prevencijos priemonės išlieka nepakankamai efektyvios, sie­kiant sumažinti kardiovaskulinės rizikos modifikuojamųjų veiksnių pa­plitimą tarp ligonių, sergančių koronarine širdies liga.