Vaikų dislipidemijų priežastys - vieno centro patirtis ir literatūros apžvalga

Laboratorinė medicina. 2017,
t. 19,
Nr. 1,
p. 31 -
36
Autoriai: 
Rimantė Čerkauskienė, Marija Jakutovič, Vilija Černiauskienė, Viktoras Sutkus, Saulenė Račkauskaitė, Gabrielė Rusinaitė, Augustina Jankauskienė, Valerija Jablonskienė

Darbo tikslas. Nustatyti vaikų dislipidemijos priežastis, ypatumus, ry­šį su kai kuriais rizikos veiksniais ir pateikti trumpą vaikų dislipidemi­jų diagnostikos ir gydymo literatūros apžvalgą.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išanalizuoti vaikų, gydytų Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių kli­nikų (VUL SK) filiale, kuriems 2006-2015 m. nustatyta dislipidemija, duomenys. Vertinta vaikų šeiminė anamnezė, lytis, amžius, ūgis Holtaino stadiometru, kūno masė, kūno masės indekso standartinio nuokrypio reikšmė (KMI SDS), arterinis kraujospūdis (AKS), lipidų (bendro choles­terolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-chol), didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL-chol), trigliceridų (TG)) koncentracijos kraujo serume. Lipidų koncentracijos matuotos Vaikų ligoninės Kliniki­nėje ir biochemijos laboratorijoje COBAS INTEGRA (Roche) aparatu.

Rezultatai. Tirta 120 pacientų - 68 (56,7 %) berniukai (amžiaus vi­durkis 12,1 ± 4,6 metai) ir 52 (43,3 %) mergaitės (11,2 ± 4,4 metai). Pir­mą kartą dislipidemija buvo diagnozuota 11,3 ± 4,1 metų amžiuje. Tei­giama šeimos dislipidemijos anamnezė buvo 12 (10 %) vaikų (25 % mer­gaičių ir 75 % berniukų). Įvertinus biocheminius lipidų apykaitos rodik­lius, skirtumo tarp berniukų ir mergaičių lipidų koncentracijos kraujyje nebuvo. Padidėjusi bendrojo cholesterolio koncentracija kraujo serume rasta 69 (57,5 %) - 5,6 ± 2,6 mmol/l, MTL-chol 49 (40,8 %) - 3,6 ± 2,3 mmol/l, TG 17 (14,2 %) - 2,1 ± 4,8 mmol/l vaikų, sumažėj usi DTL-chol 18 (17,3 %) - 1,5±0,6 mmol/l tiriamųjų. Padidėjusi bendro cho­lesterolio koncentracija kraujo serume (mmol/l) nustatyta 33 mergai­tėms (6,16±3,44) ir 36 berniukams (5,19±1,5). Padidėjusi MTL-chol kon­centracija 3,56±2,28 (0,09-20,73) buvo 49 (45,8 %) vaikams: mergaitėms 3,96±3,13 (0,09-20,73) ir berniukams 3,27±1,33 (1,32-6,62). Hipertrigliceridemija 2,11±4,76 (0,24-36,02) rasta 17 (14,2 %) vaikų: mergaitėms 2,09±4,37 (0,24-29,20), berniukams 2,13±5,08 (0,49-36,02). KMI SDS buvo - 4,21 ir 2,89 (vidurkis 0,42±1,51). Antsvoris rastas 37 (30,8 %), nu­tukimas 14 (11, 7 %), svorio trūkumas (SDS<-2) 10 (8,3 %) vaikų. KMI SDS turėjo įtakos hipertenzijos vystymuisi (p=0,03; SS=3,5; 95 % PI 1,52-7,88). Reikšmingos koreliacijos tarp svorio ir hiperlipidemijos nerasta. Prehipertenzija diagnozuota 10 (9,7 %), hipertenzija 39 (37,9 %) tiriamiesiems. Palyginus prehipertenzijos ir hipertenzijos vaikų grupę su normalaus arterinio kraujospūdžio grupe, reikšmingo skirtumo tarp lipidų koncentracijos nenustatyta. Antsvoris ir nutuki­mas buvo tiesiogiai susijęs su AKS padidėjimu (r = 0,3; p = 0,003). Nu­statyta atvirkštinė priklausomybė tarp pulsinio spaudimo ir DTL cho­lesterolio koncentracijos kraujo serume (r=-0,3; p=0,006).

Išvados. Dislipidemija prasideda jau vaikystėje. Dislipidemijos vystymosi rizikos veiksniai yra nutukimas, hipertenzija, lėtinės ligos. Ankstyva vaikų lipidų sutrikimų diagnostika, gydymas ir prevencija, tinkamai surinkta šeimos anamnezė gali padėti sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

© 2017, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija