Santrauka
Darbo tikslas – įvertinti įsijautrinimo specifiniams alergenams paplitimą skirtinguose Lietuvos regionuose, remiantis specifinio imunoglobulino E (sIgE) tyrimų rezultatais, ir palyginti įsijautrinimo skirtumus tarp vaikų ir suaugusiųjų amžiaus grupių bei tarp Lietuvos etnografinių regionų ir didžiųjų miestų. Šiuo tyrimu siekėme nustatyti įsijautrinimo įvairioms alergenų grupėms ypatumus bei regioninius skirtumus, galinčius turėti reikšmės alerginių ligų epidemiologijai ir diagnostikai.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime analizuoti 1151 tiriamojo, turėjusio skundų dėl galimos alergijos, duomenys. Tiriamųjų veninio kraujo serumo mėginiai buvo tiriami nuo 2021 m. vasario iki 2023 m. vasario. Alergenui specifiniai IgE buvo nustatomi naudojant ALEX2 kiekybinį imunologinį metodą.
Rezultatai. Iš 1151 tiriamojo bent vienam alergenui įsijautrinę buvo 656 (57 %). Dažniausiai tiriamieji buvo įsijautrinę žiedadulkių (ypač beržo Bet v 1) ir gyvūnų alergenams. Reikšmingai dažniau aptiktas įsijautrinimas katės alergenui Fel d 1 Klaipėdos miesto vaikų grupėje, o dulkių erkučių antigenams – Žemaitijos gyventojų grupėje. Augalinės kilmės maisto alergenams buvo įsijautrinę beveik penktadalis tiriamųjų, dažniausiai braškėms (Fra a 1+3) ir obuoliams; įsijautrinimas braškių alergenams buvo dažnesnis Aukštaitijoje. Gyvūninės kilmės maisto alergenų grupėje reikšmingas skirtumas nustatytas kiaušinio komponentui Gal d 2 (p = 0,002), kuriam daugiausia įsijautrinusiųjų buvo Žemaitijoje. Kontaktiniams alergenams jautrių buvo mažai (3 %), vabzdžių nuodams – 8 %, dažniau Aukštaitijoje. Vaikų įsijautrinimas dažniau skyrėsi pagal regioną – Žemaitijoje vaikai dažniau buvo jautrūs įkvepiamųjų, taip pat dulkių erkučių, pelėsių, braškių ir ankštinių alergenų komponentams. Tarp didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų didžiausias įsijautrinimas nustatytas Klaipėdoje.
Išvados. Lietuvos regionuose nustatyti reikšmingi įsijautrinimo skirtumai. Žemaitijoje dažniau fiksuotas įsijautrinimas dulkių erkučių alergenų komponentams (Lep d 2, Der p 23), katės alergenui (Fel d 1), kiaušinio komponentui (Gal d 2) ir pelėsiams, o Pietų Lietuvoje – melionui (Cuc m 2). Vaikų grupėje didžiausias įsijautrinimas nustatytas Žemaitijoje, kur dažniau aptikti specifiniai IgE gyvūnų epitelio, dulkių erkučių (Der p 2, Der p 23, Der f 1, Der f 2) ir pelėsių (Alt a 1) alergenams. Aukštaitijos vaikams būdingesnis įsijautrinimas buko (Fag s 1), sojos (Gly m 4) ir braškės (Fra a 1+3) alergenams, be to, įsijautrinimas širšių nuodų komponentui (Ves v 5) vaikams nustatytas dažniau nei suaugusiems asmenims. Miestų ir regionų gyventojų analizė parodė, kad regionuose dažniau pasitaiko įsijautrinimas pelėsiams, o miestuose – žiedadulkių ir maisto alergenams. Klaipėdoje dažnesnis įsijautrinimas žolinių augalų žiedadulkių alergenų komponentams (Phl p 5.0101, Phl p 6, Sec c pollen, Cyn d) ir braškių komponentui (Fra a 1+3).
