Darbo tikslas - įvertinti Lietuvos etnoiingvistinių grupių genetinę įvairovę pagal Y chromosomos žymenis.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tiriamoji medžiaga - DNR išskirta iš veninio kraujo leukocitu naudojant fenolio-chloroformo metodą. Tiriamųjų grupę sudaro 301 asmuo iš bendros Lietuvos populiacijos - šešių etnolingvistinių regionų. Šio tyrimo metu kiekvienas tiriamasis genotipuotas pagal 25 bialelinius žymenis, nustačius genotipą Y chromosoma priskiriama haplogrupei, taip pat nustatytas haplotipas pagal 17 trumpų pasikartojančių sekų (liet. TPS, angl. STR - short tandem repeats). Gauti duomenys paruošti analizei Microsoft Excel programine įranga, populiacijos genetiniai įverčiai apskaičiuoti naudojant statistinius paketus arba programas: PHYLIP 3.69, Arlequin 3.5.1.2 ir STATISTICA.
Rezultatai. Dažniausiai pasitaikančios Y chromosomos haplog- rupės yra N1c1 ir R1a1a. Jų santykiniai dažniai kito atitinkamai nuo 28,95 % iki 49,23 % ir nuo 33,85 % iki 60,53 % tarp šešių etnolingvistinių grupių. Atlikta molekulinės įvairovės dispersinė analizė (angl. AMOVA - analysis of molecular variance) pagal haplogrupes ir haplotipus rodo, kad didžiąją dalį populiacijos genetinės įvairovės lemia skirtumai tarp individų etnolingvistinių grupių viduj e ir tik 2 % genetinės įvairovės yra tarp etnolingvistinių grupių, kai kitose Europos populiacijose šis rodiklis yra didesnis. Gauti rezultatai gali būti paaiškinami dėl mažos Lietuvos teritorijos. Naudojant daugiamatės skalės sudarymo metodą pagal genetinius atstumus etnolingvistinės grupės išsidėstė pagal geografinę padėtį dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Išvados. Šiame tyrime gauti rezultatai patvirtina didelį Lietuvos populiacijos homogeniškumą, tačiau pagal haplotipus pastebimas galimas Lietuvos populiacijos struktūriškumas. Atlikus AMOVA analizę nustatyta, kad populiacijos struktūra neatitinka tikrinto aukštaičių ir žemaičių grupių modelio. Geografinį populiacijų išsidėstymo modelį patvirtina gauti haplogrupių dažnių gradiento, AMOVA analizės rezultatai.
