Mieli skaitytojai,
džiaugiuosi galėdamas jus pasveikinti atsivertusius jubiliejinį, šimtąjį, žurnalo „Laboratorinė medicina“ numerį. Praėjo 25-eri metai nuo tos dienos, kai dienos šviesą išvydo pirmasis tvirtą ryžtą gyvuoti turinčio žurnalo numeris. Per šį laikotarpį būta ir energingų proveržių, ir nelengvų išbandymų, tačiau net giliausių ekonominių krizių ar pandemijos metais žurnalo leidyba nesustojo, ir vienas iš veiksnių, matyt, buvo tas, kad žurnalas Lietuvoje neturi analogų. Be to, jo gyvastį labai palaikė ir rėmėjų – in vitro diagnostikos priemonių gamintojų parama bei žurnalo mokslinės redaktorės docentės Valerijos Jablonskienės azartas.
Malonu, kad žurnalo sumanytojos ir vėliau ilgametės Redaktorių kolegijos pirmininkės prof. Zitos Aušrelės Kučinskienės buvau pakviestas į iniciatyvinę grupę, kurios pagrindu buvo sudaryta pirmoji Redaktorių kolegija, ir visus tuos 25-erius metus turėjau galimybę prisidėti prie žurnalo leidybos. Per šį laiką pasikeitė nemažai Redaktorių kolegijos narių, tačiau žurnalo leidėjai išliko tie patys: Lietuvos laboratorinės medicinos draugija ir Lietuvos žmogaus genetikos draugija, o šių draugijų nariai yra vieni aktyviausių žurnalo publikacijų autorių.
Pirmuosius dešimt metų „Laboratorinė medicina“ buvo leidžiama tik spausdintu formatu ir daugiausia pasiekiama prenumeratoriams, mažiau – žurnalo pirkėjams, o nuo 2009 metų, kai žurnalas pradėtas leisti ir elektroninėje erdvėje, tapo laisvai prieinamas visiems Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos nariams. Šiandien kiekvienas besidomintis laboratorinės medicinos mokslo pasiekimais, studijuojantis ar dirbantis profesionalas gali pasirinkti jam patogų žurnalo formatą – tradicinį popierinį arba šiuolaikinį elektroninį. Džiugu ir tai, kad vis daugiau įvairių medicinos mokslų sričių aktyvių studentų ir jaunųjų mokslininkų, doktorantų savo darbus pasirenka spausdinti mūsų žurnale, taip praplėsdami skaitytojų ratą ir sudarydami galimybę žurnalo skaitytojams rasti vis įvairesnių publikacijų.
Vos prieš pusmetį tapęs Redaktorių kolegijos pirmininku tikiu, kad mums visiems – žurnalo autoriams, redaktoriams, leidėjams, rėmėjams ir skaitytojams – kartu pavyks ir toliau išlaikyti žurnalą „Laboratorinė medicina“ patrauklų, gyvybingą ir pasiekti, kad kiti šimtas numerių taptų kiekvieno laboratorinės medicinos ir medicininės genetikos specialisto profesinės veiklos palydovais.
Žurnalo „Laboratorinė medicina“ Redaktorių kolegijos pirmininkas doc. Dalius Vitkus
