Gerbiami kolegos ir žurnalo skaitytojai,
šis žurnalo numeris neeilinis – 100-asis. Leiskite ta proga pasidalinti trumpa žurnalo gyvavimo istorija ir nuveiktais darbais.
1998 metų lapkritį į svarbų pasitarimą susirinko iniciatyvinė grupė, kurią sudarė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros, Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesoriai, docentai, mokslininkai, Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos atstovai, VUL Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro darbuotojai prof. Zita Aušrelė Kučinskienė, prof. Algirdas Utkus, doc. Rėda Matuzevičienė, doc. Dalius Vitkus, a.a. doc. Viktoras Urbonas ir kt.
Iniciatyvinė grupė diskutavo ilgai. Kaip šiandien prisimenu iš anuomet Laboratorinės medicinos centro bibliotekos išeinančią ir besišypsančią profesorę Z. A. Kučinskienę. Ėjome priešais viena kitą ir abi šypsojomės. Supratau, kad Profesorė nori man kažką pasakyti. Ir ji, matyt, tikėdamasi teigiamo atsakymo, ištarė: „Mes priėmėm labai svarbų sprendimą, bet vienas paskutinis klausimas liko neišspręstas – o kas visa tai padės įgyvendinti praktiškai? Valerija – ar tu sutiktum?“ Na ir aš sutikau... Ir tai trunka jau 25-erius metus.
Prasidėjo išties intensyvus nuolatinis darbas, pradedant parengiamaisiais žurnalo leidybos darbais: jo įteisinimu, ISSN – Tarptautinio standartinio serialinio leidinio numerio suteikimu ir kitomis procedūromis. Bendradarbiaujant su maketuotojais buvo sukurta pradinė viršelio bei viso žurnalo koncepcija. Pirmojo žurnalo numerio viršelis buvo abstraktus. Vėliau tapo tradicija dešiniąją kampinę viršelio dalį skirti aktualiai informacijai.
1999 metų kovą išleidžiant pirmąjį žurnalo numerį, jau buvo sudaryta redakcinė kolegija, kurios pirmininke tapo prof. Z. A. Kučinskienė, aš – sekretore, vėliau – moksline redaktore. Antraštiniame šio pirmojo numerio puslapyje profesorė Z. A. Kučinskienė kreipėsi į būsimuosius skaitytojus šiais žodžiais: „Laboratorinė medicina yra neatsiejama sėkmingo gydymo dalis. Svarbiausi šio proceso dalyviai yra specialistai, dirbantys laboratorijose, nes nuo jų žinių ir kvalifikacijos labai priklauso darbo sėkmė. Tai laboratorijos gydytojai, klinikos biologai, laborantai. Jiems ir skiriamas šis leidinys. <...> Svarbiausias šio žurnalo leidimo tikslas – specialistų kvalifikacijos kėlimas, nuolatinis tobulėjimas, mokslinių įgūdžių ugdymas ir stiprinimas.“
Prasidėjo ilgas ir nuoseklus darbas, kuris buvo įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje mokslo bendruomenėje (įvertinimui buvo teikiami įvairūs dokumentai, ataskaitos bei žurnalo egzemplioriai):
- Žurnalas tapo recenzuojamu moksliniu žurnalu, turinčiu tarptautinį registracijos numerį ISSN 1392-6470.
- Jau nuo 2000 metų lapkričio 15 d. buvo įtrauktas į Daktaro disertacijai pripažintų Lietuvos mokslo leidinių sąrašą („Valstybės žinios“ 2000 Nr. 9).
- Nuo 2006 metų lapkričio 15 d. žurnalas „Laboratorinė medicina“ įtrauktas į INDEX COPERNICUS – Vidurio ir Rytų Europos medicinos žurnalų vertinimo sistemos registrus (The Central and Eastern European Scientific Journals Ranking System) (www.cisi.org arba http://journal.indexcopernicus.com).
- Žurnalas kasmet indeksuojamas, jam suteikiamas IC koeficientas ir šis koeficientas nuolat auga.
Žurnalas buvo ir yra leidžiamas kas ketvirtį – t. y. 4 kartus per metus. Tik COVID-19 pandemijos laikotarpiu išleidome po du numerius. Per šį 25-erių metų žurnalo gyvavimo laikotarpį jame buvo paskelbta apie 1000 mokslinių bei kito pobūdžio straipsnių lietuvių ar anglų kalbomis. Specialiuose žurnalo leidiniuose (Supplement) buvo leidžiama Lietuvoje organizuojamų, taip pat Baltijos šalių Laboratorinės medicinos kongresų bei kitų organizuojamų konferencijų medžiaga. Žurnalo viršelyje visada pateikiama informacija apie būsimus kongresus bei mokslines konferencijas.
Šis nueitas kelias nebuvo ir nėra lengvas. Juk kiekvienam žurnalo numeriui reikia ne tik tinkamai parengti apie 130–140 straipsnių rankraščio puslapių. Juos būtina recenzuoti, redaguoti, maketuoti bei išspausdinti. Visam tam reikia lėšų.
2016 metais jau buvo išleistas 70-asis žurnalo numeris. Ta proga sveikindama prof. Z. A. Kučinskienė rašė: „Jau nuo pirmųjų žurnalo gyvavimo mėnesių matėme, kad pasirinktas kelias nebus lengvas, nes, be publikacijų, kurios sudaro žurnalo turinį, svarbi ir parama.“
Antrajame 2023 metų žurnalo numeryje buvo paskelbta atnaujinta redakcinės kolegijos sudėtis. Redakcinė kolegija išsiplėtė ir pasipildė ne tik Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Inovatyvios medicinos centro mokslininkais, klinicistais bei įvairių laboratorijų darbuotojais. Jos nariais tapo iškilūs įvairių šalių mokslininkai: Leonas G. Bekeris (Phoenixville, JAV), Paivi Laitinen (Oulu universitetas, Suomija), Marika Pikta (Šiaurės Estijos medicinos centras, Estija), Sverre Sandberg (Bergeno universitetas, Norvegija), Egidija Šakinienė (Geteborgo universitetas, Švedija) ir kiti.
Žurnalas „Laboratorinė medicina“ buvo, yra ir bus svarbus naujausių žinių ir technologijų sklaidos laboratorinės medicinos specialistams šaltinis. Tik visapusiškai tobulėjantis specialistas gali integruotis į šiuolaikinį laboratorinės medicinos procesą. Dauguma tiek Lietuvos, tiek pasaulio profesinių draugijų narių jaučia ne tik pareigą bet ir garbę būti savo srities žurnalo prenumeratoriais bei skaitytojais. Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos internetinėje erdvėje pateikiami straipsniai, kuriuos gali skaityti kiekvienas draugijos narys, tačiau skaitydamas „popierinę“ žurnalo versiją, kiekvienas rastų ir naujausios įrangos bei jų tiekėjų informaciją apie naujus produktus. Todėl maloniai kviesčiau tapti dar aktyvesniais žurnalo skaitytojais. Prenumeratos suma tikrai nėra didelė – tik 20 eurų (iš jų 8 eurai tenka pašto išlaidoms).
Visas nueitas žurnalo kelias buvo kruopštus kolektyvinis darbas, todėl noriu padėkoti:
- aktyviems redakcinės kolegijos nariams bei kitiems draugijos nariams, LLMD pirmininkui doc. Daliui Vitkui (dabar jau ir žurnalo vyriausiajam redaktoriui) už neatlygintinus recenzavimo bei kitus darbus leidžiant žurnalą;
- firmoms, teikiančioms reklamas ir taip palegvinančioms žurnalo „kvėpavimą“ bei gyvavimą;
- mūsų ilgametei kalbos redaktorei Jolantai Storpirštienei, be kurios publikuojamų straipsnių kalba nebūtų tokia sklandi;
- žurnalo maketuotojams Valdui Vilučiui (iki 2022 m.) ir Vilmai Dainienei;
- ištikimiems žurnalo prenumeratoriams, skaitytojams, autoriams, recenzentams;
- prof. Zitai Aušrelei Kučinskienei už ilgametį bendradarbiavimą visus tuos 25-erius metus.
Taigi iniciatyvių kolegų pastangomis pasodintas „Laboratorinės medicinos“ medis jau yra šimtametis ir tvirtas. Manau, kad jis dar ilgai žaliuos, platės jo šakos, nokins mokslo vaisius. O mūsų pareiga – toliau puoselėti šį mokslo medį.
Žurnalo mokslinė redaktorė doc. V. Jablonskienė
