Santrauka
Darbo tikslas. Remiantis literatūros duomenimis išnagrinėti ir apibendrinti žarnyno mikrobiomo sąsajas su imuniniais procesais, lemiančiais bronchinės astmos išsivystymą vaikų amžiuje, išskirti ir apibendrinti pagrindinius kelius, kuriais žarnyno mikrobiota dalyvauja astmos patogenezėje.
Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta ClinicalKey, Elsevier ir PubMED duomenų bazėse, naudojant šiuos reikšminius žodžius ir jų derinius anglų kalba: vaikų bronchinė astma (angl. bronchial asthma in children) ARBA vaikų astma (angl. pediatric asthma) IR žarnyno mikrobiota (angl. gut microbiota) ARBA žarnyno mikrobiomas (angl. gut microbiome).
Tyrimo rezultatai. Žinoma, kad žarnyne padaugėjus patogeninių ir sumažėjus vadinamų gerųjų bakterijų, didėja bronchinės astmos rizika, ir atvirkščiai – vaikams, sergantiems astma, būdinga žarnyno disbiozė. Išnagrinėję atrinktas publikacijas nustatėme, jog ryšys tarp kvėpavimo ir virškinimo sistemų yra palaikomas per plaučių ir žarnyno ašį. Apibendrinant, literatūroje išskiriami du pagrindiniai plaučių ir žarnyno sąveikos keliai: pirmajame kelyje dalyvauja žarnyne aktyvuoti T limfocitai, o antrajame – žarnyno mikrobiotą sudarančios simbiotinės siūlinės bakterijos ir žarnyno bakterijų metabolitai (fekalinis 12,13-diHOME bei trumpųjų grandžių riebalų rūgštys). Sąveikai tarp uždegiminių citokinų padaugėjimo kvėpavimo takuose ir pakitusio žarnyno mikrobiomo profilio įtaką daro ir epigenetiniai mechanizmai.
Išvados. Žarnyno mikrobiota, dalyvaudama plaučių ir žarnyno ašyje, sudėtingais sąveikos mechanizmais veikia imuninės sistemos atsaką ir uždegiminius procesus kvėpavimo takų gleivinėje. Nors mokslininkų domėjimasis žarnyno mikrobiomo įtaka astmos patogenezei auga, vis dar trūksta ilgalaikių studijų, pagrindžiančių šio ryšio svarbą klinikinėje praktikoje.
