Sveikų ir lėtiniu virusiniu hepatitu C sergančių asmenų, kuriems diagnozuota kepenų cirozė, pilvo poodinio riebalinio audinio riebalų rūgščių sudėties palyginimas: bandomasis tyrimas

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2009,
t. 11,
Nr. 4,
p. 186 -
189

Santrauka

Įvadas. Straipsnyje pateikiami duomenys, gauti analizuojant lėtiniu virusiniu hepatitu C (VHC) sergančiu asmenų, kuriems diagnozuota ke­penų cirozė, pilvo poodinio riebalinio audinio riebalu rūgščiu sudėtį. Sia­me darbe siekėme įvertinti lėtinio virusinio hepatito C sukeltos kepenų cirozės ir pilvo poodinio riebalinio audinio riebalu rūgščiu sudėties ryšį, nes riebalu rūgščiu sudėties pokyčiai gali turėti įtakos tolesniam kepenų pažeidimo vystymuisi.

Tyrimo tikslas. Ištirti ir įvertinti sveikų ir lėtiniu virusiniu hepati­tu C sergančių asmenų, kuriems diagnozuota kepenų cirozė, pilvo poodi­nio riebalinio audinio riebalų rūgščių sudėtį.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištyrėme keturis lėtiniu virusiniu hepatitu C sergančius pacientus, kuriems išsivysčiusi kepenų cirozė, ir jų pilvo riebalinio audinio riebalų rūgščių sudėtį palyginome su sveikų asmenų (n = 61). Riebalų rūgštys iš riebalinio audinio išskirtos Folch metodu [1]. Gauti riebalų rūgščių metilo esteriai tirti dujųchromatogra- fu „Shimadzu 2010“. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudo­jantis statistiniu paketu „SPSS for Windows 16.0 v“.

Rezultatai. Pacientų, kuriems diagnozuota kepenų cirozė, pilvo riebaliniame audinyje sočiųjų riebalų rūgščių kiekis sudarė 33,0 %, pal- mitino rūgšties 16:0 buvo 25,76 %. Lėtiniu VHC sergančių pacientų, ku­riems diagnozuota kepenų cirozė, pilvo riebaliniame audinyje nustatė­me gerokai mažesnį sočiosios arachido rūgšties 20:0 kiekį (p<0,001), pa­lyginti su sveikais asmenimis. Mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis pacientų, kuriems diagnozuota kepenų cirozė, pilvo riebaliniame audi- nyj e yra 54,21 %, iš jų pagrindinės oleino rūgšties 18:1 ro9 - 46,28 %. Sergančiųjų VHC, kuriems diagnozuota kepenų cirozė, pilvo riebalinia­me audinyje buvo daugiau gondoino 20:1 ro9 (p<0,001) ir mažiau nervo- no 24:1 ro9 (p<0,05) riebalų rūgšties, palyginti su sveikais asmenimis. Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis pacientų pilvo riebaliniame audi­nyje sudarė 12,79 %. Pagrindinė riebalinio audinio polinesočioji riebalų rūgštis buvo linolo 18:2 ro6 (10,95 %). Lėtiniu VHC sergantiems asme­nims, kuriems diagnozuota kepenų cirozė, palyginti su sveikaisiais, nu­statėme 85 % mažiau eikozapenteno rūgšties 20:5 ro3 (p<0,001), o bendras ro3 eilės polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis buvo 55 % mažesnis (p<0,01).

Išvados. Šiuo tyrimu nustatėme, kad VHC sergančių pacientų, ku­riems diagnozuota kepenų cirozė, poodiniame riebaliniame audinyje yra mažiau sočiosios arachido 20:0 (p<0,001), mononesočiosios nervono rūgšties 24:1 o>9 (p<0,05), eikozapenteno rūgšties 20:5 ro3 (p<0,001), ma­žesnis bendras ro3 eilės polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis (p<0,01) ir daugiau yra mononesočiosios gondoino rūgšties 20:1 o>9 (p<0,001), paly­ginti su sveikais tiriamaisiais.

Reikšminiai žodžiai: .

 

© 2020, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija