Santrauka
Įvadas. Šiame tyrime pasitelkiant žiurkių modelį buvo nagrinėjamas nesočiųjų riebalų rūgščių (RR) papildų ir psichologinio streso poveikis bendrajai fosfolipidų RR sudėčiai bei trombocitų aktyvacijos žymenims.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Sveikos Wistar žiurkių patelės (n = 30) buvo suskirstytos į tris grupes: dvi savaites pirmoji grupė gavo ω-3 + ω-6 RR be papildomo streso, antroji gavo ω-9 RR ir patyrė stresą, trečioji gavo ω-3 + ω-6 RR ir kartu patyrė stresą. Papildai buvo dozuojami taip: 1,05 mg C18:1 ω-9, 0,62 mg C18:3 ω-6, 5,74 mg C20:5 ω-3 ir 1,79 mg C22:5 ω-3 100 g kūno svorio. Visi gyvūnai turėjo neribotą prieigą prie maisto ir vandens.
Rezultatai. Nustatyta, kad C22:6 ω-3 RR kiekis (%) buvo statistiškai reikšmingai didesnis streso nepatyrusioje ω-3 + ω-6 grupėje nei stresą patyrusioje ω-3 + ω-6 grupėje (mediana 0,84 vs. 0,32, p = 0,049). Malono dialdehido koncentracija (μg/l) taip pat buvo didesnė stresą patyrusioje ω-3 + ω-6 grupėje, lyginant su streso nepatyrusia grupe (mediana 563,69 vs. 493,42, p = 0,049). Be to, trombocitų ir granulocitų agregatų susidarymas (%) buvo didesnis stresą patyrusioje ω-3 + ω-6 grupėje nei stresą patyrusioje ω-9 grupėje (mediana 5,90 vs. 2,95, p = 0,037).
Išvados. Šie rezultatai rodo, kad psichologinis stresas keičia trombocitų membranų RR sudėtį ir gali skatinti trombocitų aktyvaciją bei oksidacinį stresą, nepriklausomai nuo vartojamų RR papildų.
