Santrauka
Steroidiniai hormonai svarbūs daugeliui fiziologinių ir biocheminių procesų: jie reguliuoja medžiagų apykaitą, imuninės sistemos funkcijas, uždegimo reakcijų intensyvumą, yra reikalingi pirminių ir antrinių lytinių požymių formavimuisi, dalyvauja atsako į stresą reakcijose. Reikšmingi steroidinių hormonų koncentracijos pokyčiai gali sukelti tokius endokrininės sistemos sutrikimus kaip Kušingo sindromas, Adisono liga, hipogonadizmas, pirminis policistinių kiaušidžių sindromas. Dėl šių priežasčių steroidinių hormonų tyrimai svarbūs tiek kasdienėje klinikinėje praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose. Šiuo metu klinikinės diagnostikos laboratorijose steroidinių hormonų koncentracijos tiriamos kraujo serumo ir šlapimo mėginiuose. Moksliniuose tyrimuose vis daugiau dėmesio skiriama šių hormonų tyrimams seilėse ir plaukuose. Tyrimai seilėse, kaip ir kraujo serume ar šlapime, yra svarbūs vertinant ūminius ar trumpalaikius steroidinių hormonų koncentracijos pokyčius. Be to, tiriant hormonus seilėse įvertinama tik laisvų, su baltymais nesusijungusių, biologiškai aktyvių hormonų frakcija. Steroidinių hormonų tyrimai plaukuose atspindi ilgalaikius jų koncentracijos pokyčius, todėl atsiranda galimybė retrospektyviai įvertinti steroidinių hormonų koncentraciją 1-6 mėn. laikotarpiu iki tyrimo. Dėl didelio poreikio tirti steroidinius hormonus plaukuose ir seilėse siekiama patobulinti jau esamus ir kurti efektyvesnius mėginio paruošimo analizei ir steroidinių hormonų ekstrakcijos metodus. Taip pat daug dėmesio skiriama jautresniems bei specifiškesniems analizės metodams, pavyzdžiui, efektyviajai skysčių chromatografijai ir tandeminei masių spektrometrijai, kad būtų galima juos optimizuoti ir įdiegti į klinikinės diagnostikos bei mokslines laboratorijas. Pagrindinis šio straipsnio tikslas - apžvelgti šiuo metu taikomus ėminių paruošimo analizei etapus bei palyginti pagrindinius kiekybinio steroidinių hormonų nustatymo seilėse ir plaukuose analizės metodus.
