Seleno apykaitos organizmuose ypatumai

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2012,
t. 14,
Nr. 1,
p. 48 -
56

Santrauka

Selenas yra svarbus mikroelementas, būtinas įvairiems žmogaus gyvy­biniams procesams. Į žmogaus organizmą selenas patenka su maistu ar­ba vartojamas kaip maisto papildas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rekomenduojama seleno norma suaugusiems žmonėms yra 55 mkg per parą. Maisto produktuose esantis seleno kiekis priklauso nuo jo kiekio dirvožemyje. Gamtoje selenas randamas kelių oksiduotų formų. Neorganiniai seleno junginiai gyvų organizmų ląstelese įeina į įvairius organinius junginius. Gyvojoje gamtoje selenas randamas dvie­jų formų: gyvūnų organizme - selenocisteinas, augaluose - selenometioninas. Selenas, būdamas aminorūgšties selenocisteino sudedamoji da­lis, įeina į įvairius baltymus, reikalingus ne tik organizmo biochemi­nėms ar fiziologinėms funkcijoms, bet ir imuniniam atsakui. Be to, sele­nas dalyvauja antioksidacinių fermentų sintezėje. Jis yra svarbus fer­mentų komponentas arba kofaktorius. Seleno stoka organizme sutrikdo selenoproteinų sintezę, dėl to pakinta ir įvairios organizmo funkcijos. Tyrimai su gyvūnais parodė seleno vaidmenį tiek ląsteliniam, tiek ir humoraliniam imunitetui. Seleno trūkumas silpnina žmonių, kai kurių gy­vūnų, virusų, nevirusinių patogenų ir kitų organizmų imuninį atsaką. Nustatyta, kad selenas veikia įvairius imuninio atsako tipus, o jo įtaka imuniteto stiprinimui priklauso nuo antigeno ir organizmo audinio rū­šies. Paaiškėjo, kad jis stipriau veikia Th1, bet silpniau - Th2 tipo imuninį atsaką. Seleno veikimo mechanizmai organizme nėra aiškūs. Neži­nomos ir imuninės ligos, kuriomis susergama esant seleno stokai orga­nizme. Manoma, kad selenas dalyvauja beveik visu su organizmo imuni­tetu susijusių ligų - alerginės astmos, lėtinio uždegimo, infekcinių ir on­kologinių bei kitu ligų patogenezės mechanizmuose.

 

© 2020, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija