Raudonojo kraujo rodiklių ir geležies koncentracijos kraujo serume tyrimai bei jų, svarba diagnozuojant geležies stokos anemiją

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2009,
t. 11,
Nr. 2,
p. 62 -
70

Darbo tikslas. Įvertinti raudonojo kraujo rodiklių ir geležies koncen­tracijos kraujo serume pokyčius kaip geležies stokos anemijos žymenis.

Medžiaga ir metodai. Buvo ištirta 150 pacientų, besigydančių VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir nustatyti šie kraujo rodikliai: eritrocitų skaičius (RBC), hematokritas (HCT), vidutinis eritrocito tū­ris (MCV), eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį (RDW), hemoglobi­nas (Hb), vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH), vidutinė he­moglobino koncentracija eritrocituose (MCHC), geležis (Fe). Tyrimai at­likti pusiau automatiniais hematologiniais analizatoriais.

Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad 25 % tiriamų asmenų kraujo serume geležies koncentracija buvo mažesnė už rekomenduoja­mą ir vidutiniškai lygi 3,89±2,03 mkmol/l. Ryškiausia geležies stoka nu­statyta 40-59 metų amžiaus moterų grupėje (61 % tiriamųjų). Geležies stoką geriausiai atspindėjo sumažėjęs hematokritas (65 %), sumažėjusi hemoglobino (68 %) koncentracija, mažesni MCV (54 %), MCH (46 %) ir MCHC (30 %) rodikliai bei didesnis RDW (27 %). Geležies koncentracijos sumažėjimas buvo visais metų laikais, bet didžiausias žiemą ir pavasarį.

Išvados. Geležies koncentracijos kraujo serume sumažėjimas susi­jęs su raudonojo kraujo rodiklių kitimais, todėl šių rodiklių tyrimas yra reikšmingas diagnozuojant geležies stokos anemiją.

 

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija