Santrauka
Darbo tikslas. Remiantis naujausiais literatūros duomenimis išanalizuoti maisto įtaką kraujo tyrimų rezultatams, siekiant įvertinti tarptautinių organizacijų rekomendacijas dėl kraujo tyrimų atlikimo prieš valgį, po valgio ir išsiaiškinti, kurie kraujo tyrimai gali būti atliekami po valgio. Metodika. Mokslinių straipsnių paieška atlikta PubMed, Medline, ScienceDirect duomenų bazėse, naudojant MeSH poskyrį. Analizei atrinktos publikacijos pagal šiuos kriterijus: publikacija anglų kalba, publikuota 2017−2023 metais, klinikinis tyrimas atliktas su žmonėmis. Duomenys analizuoti aprašomosios analizės būdu.
Išvados. Danija buvo pirmoji šalis, pateikusi rekomendacijas dėl lipidų tyrimų atlikimo po valgio, jų dėka pradėti moksliniai tyrimai atskleidė maisto įtaką kraujo rodiklių pokyčiams arba paneigė badavimo būtinybę prieš kai kuriuos kraujo tyrimus. Tyrimų duomenimis, lipidų koncentracijos tyrimai gali būti atliekami po valgio, jų nauda ypač pastebima padidėjusią hipoglikemijos riziką turintiems pacientams. Maiste esantys mikroelementai reikšmingai lemia gliukozės koncentracijos plazmoje svyravimus, tačiau pokyčio reikšmė klinikinėje praktikoje nėra aiški. Nustatyta reikšminga maisto įtaka hematologiniams rodikliams, ADTL bei tokiems skydliaukės hormonams kaip TTH, T4, dėl to įprastai atliekant šiuos tyrimus patariama laikytis rekomendacijos nevalgyti bent 12 valandų prieš tyrimą. Svarbu pabrėžti, kad teisingam tyrimų rezultatų interpretavimui reikalingos gydytojų žinios apie galimus rodiklių pokyčius, siejamus su maistu, kadangi diagnostinės klaidos lemia ne tik pavėluotas ar klaidingas diagnozes, bet ir perteklinį paciento, personalo laiko ir finansų eikvojimą.
