Krono ligos diagnostika ir gydymas

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2016,
t. 18,
Nr. 3,
p. 150 -
154
Autoriai: 

Krono liga yra uždegiminė žarnų liga, kurią gana sunku atskirti nuo ki­tų žarnyno ligų. Taip pat ji yra nepagydoma ir linkusi progresuoti bei su­kelti įvairių komplikacijų. Pagrindinis Krono ligos diagnostikos meto­das yra fibrokolonoskopija su biopsija, kuri atliekama iš mažiausiai pen­kių vietų: gaubtinės kylančiosios, gaubtinės skersinės, riestinės ir tiesio­sios žarnos bei iš klubinės žarnos galinės dalies. Krono ligos atveju turė­tų būti tiriama ir plonoji žarna, atliekant kompiuterinės tomografijos ir magnetinio branduolių rezonanso enterografijos arba enteroklizės tyri­mus, kurie gali padėti nustatyti ligos išplitimą ir aktyvumą pagal žarnos sienelės storio pokyčius. Viršutinės virškinimo trakto dalies endoskopi­nis ištyrimas patartinas vaikams ir tiems, kurie serga nepatikslinta už­degimine žarnų liga. Kraujo serumo žymenys, anti-Saccharomyces cerevisiae antikūnai ir antineutrofiliniai citoplazmos antikūnai gali padėti diferencijuoti Krono ligą nuo opinio kolito. Svarbu atskirti Krono ligą nuo žarnyno tuberkuliozės ir Bechčeto ligos. Pagrindiniai Krono ligos gydymo tikslai yra pasiekti ir išlaikyti remisiją, apsaugoti nuo striktūrų, fistulių ir kitų komplikacijų, taip pat ilgalaikio vartojamų vaistų suke­liamo toksiškumo ir pagerinti gyvenimo kokybę. Krono ligos gydymas priklauso nuo ligos išplitimo, elgsenos (uždegimo, striktūrų, fistulių at­siradimo) ir aktyvumo. Lengvo ir vidutinio sunkumo Krono ligos formos remisijai pasiekti gydoma budezonidu, sunkios formos - sisteminiais kortikosteroidais. Remisijai palaikyti skiriami tiopurinai ir metotreksatas. Jei įprastinis Krono ligos gydymas nesėkmingas, susidaro fistulių ar atsiranda ekstraintestinis pažeidimas, taikoma biologinė terapija.

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija