Krono liga yra uždegiminė žarnų liga, kurią gana sunku atskirti nuo kitų žarnyno ligų. Taip pat ji yra nepagydoma ir linkusi progresuoti bei sukelti įvairių komplikacijų. Pagrindinis Krono ligos diagnostikos metodas yra fibrokolonoskopija su biopsija, kuri atliekama iš mažiausiai penkių vietų: gaubtinės kylančiosios, gaubtinės skersinės, riestinės ir tiesiosios žarnos bei iš klubinės žarnos galinės dalies. Krono ligos atveju turėtų būti tiriama ir plonoji žarna, atliekant kompiuterinės tomografijos ir magnetinio branduolių rezonanso enterografijos arba enteroklizės tyrimus, kurie gali padėti nustatyti ligos išplitimą ir aktyvumą pagal žarnos sienelės storio pokyčius. Viršutinės virškinimo trakto dalies endoskopinis ištyrimas patartinas vaikams ir tiems, kurie serga nepatikslinta uždegimine žarnų liga. Kraujo serumo žymenys, anti-Saccharomyces cerevisiae antikūnai ir antineutrofiliniai citoplazmos antikūnai gali padėti diferencijuoti Krono ligą nuo opinio kolito. Svarbu atskirti Krono ligą nuo žarnyno tuberkuliozės ir Bechčeto ligos. Pagrindiniai Krono ligos gydymo tikslai yra pasiekti ir išlaikyti remisiją, apsaugoti nuo striktūrų, fistulių ir kitų komplikacijų, taip pat ilgalaikio vartojamų vaistų sukeliamo toksiškumo ir pagerinti gyvenimo kokybę. Krono ligos gydymas priklauso nuo ligos išplitimo, elgsenos (uždegimo, striktūrų, fistulių atsiradimo) ir aktyvumo. Lengvo ir vidutinio sunkumo Krono ligos formos remisijai pasiekti gydoma budezonidu, sunkios formos - sisteminiais kortikosteroidais. Remisijai palaikyti skiriami tiopurinai ir metotreksatas. Jei įprastinis Krono ligos gydymas nesėkmingas, susidaro fistulių ar atsiranda ekstraintestinis pažeidimas, taikoma biologinė terapija.
t. 18,
Nr. 3,
p. 150 -
154
Autoriai:
