Santrauka
Įvadas. Prolaktinomos yra dažniausiai diagnozuojami sekretuojantys hipofizės navikai, sudarantys apie 40 % visų hipofizės adenomų. Jų sukeliami simptomai gali būti nulemti prolaktino hipersekrecijos arba augančio naviko spaudimo į aplinkines struktūras. Didžioji prolaktinomų dalis sėkmingai gydomos pirmo pasirinkimo vaistais - dopamino agonistais, kurie efektyvūs tiek mažinant prolaktino kiekį kraujyje, tiek adenomos dydį. Tačiau nedidelei pacientų grupei šie vaistai nėra veiksmingi. Atsparumas gydymui apibrėžiamas kaip nesugebėjimas pasiekti normalaus prolaktino kiekio kraujyje ir sumažinti naviko matmens 30 % ar daugiau (makroprolaktinomų atvejais) vartojant maksimalias toleruojamas dopamino agonistų dozes. Prolaktinomų atsparumas gydymui nėra dažnas reiškinys: gydant prolaktinomas bromokriptinu jo dažnis siekia 20-30 %, o kabergolinu - 10 %.
Darbo tikslas. Pristatyti iš dalies atsparios gydymui kabergolinu prolaktinomos atvejį bei aptarti dopamino agonistams atsparių prolaktinomų paplitimą, charakteristikas ir dabartines gydymo alternatyvas.
Darbo metodai ir rezultatai. Atlikta mokslinės literatūros paieška PubMed, UpToDate, Cochrane Library, Medscape medicininėse duomenų bazėse. Aprašytas iš dalies atsparios gydymui kabergolinu prolaktinomos atvejis bei pateikta literatūros duomenų apžvalga.
Išvados. Gydymui atsparių prolaktinomų gydymas išlieka sudėtingas, galimi keli alternatyvūs pasirinkimai: jei pacientas negydytas kabergolinu - vartojamo dopamino agonisto keitimas į kabergoliną, kabergolino dozės didinimas iki maksimalių toleruojamų, chirurginis adenomos gydymas, radioterapija ir kitos gydymo alternatyvos. Kiekvienas gydymo metodas turi savo indikacijas ir yra parenkamas individualiai.
