Santrauka
Inkstų akmenų susidarymas yra viena iš svarbesnių urologijos mokslo problemų. Inkstų akmenlige suserga apie 12 % žmonių, iš jų 13 % vyrų ir 7 % moterų. Daug reikšmės susidarant akmenims inkstuose turi genetiniai ir organizmo metaboliniai veiksniai, aplinkos poveikis.
Straipsnyje apžvelgiamos akmenų susidarymo inkstuose priežastys, rizikos veiksniai ir kai kurių šlapimo druskų svarba inkstų akmenligei.
Deprotonizuotos citrinų rūgšties forma (citratas) sudaro kompleksus su dvivalenčiais katijonais Ca2+, Mg2+ ir neleidžia kauptis netirpioms druskoms. Citratai yra endogeniniai kristalizacijos ir agregacijos slopikliai. Citratų rezorbcija žarnyne turi įtakos jų koncentracijai šlapime. Plonojoje žarnoje susidarant šarminei terpei, geriau vyksta citratų rezorbcija. Nesant šlapime kristalizacijos slopiklių (citratų, magnio ar kitų) arba sumažėjus jų kiekiui, kristalizacija vyksta toliau ir inkstuose formuojasi akmenys. Mažėjant citratų kiekiui šlapime, skatinama kalcio oksalatų kalcio fosfatų ir šlapimo rūgšties kristalu- rija, o procesui užsitęsus gali susidaryti inkstų akmenys. Ypač daug reikšmės citratų ekskrecijai šlapime turi rūgščių ir šarmų pusiausvyra.
Hipocitraturija atsiranda, kai citratų ekskrecija paros šlapime yra mažesnė negu 1,5 mmol. Sveikų pacientų citratų ekskrecija paros šlapime turi būti 1,6-4,0 mmol/per parą. Hipocitraturij a vaikams diagnozuojama tada, kai citratų kiekis paros šlapime <1,6 mmol.
Citrinų rūgštis (citratai) yra labai svarbus visų aerobinių organizmų metabolizmo reakcijų - trikarboksirūgščių (Krebso) ciklo tarpinis junginys. Citrinų rūgštis ir citratai labai paplitę gamtoje, dideli jų kiekiai randami įvairių augalų, ypač citrusinių, vaisiuose, taip pat lapuose ir šaknyse. Daugiausia citrinų rūgšties turi citrinos bei kiti vaisiai ir uogos.
Reikšminiai žodžiai: citratai, citrinų rūgštis, hipocitraturij a, metabolizmas, inkstų akmenligė.