Įvadas. Feochromocitoma - retų ligų grupei priklausantis (ORPHA:717), iš antinksčių šerdinės dalies chromafininių ląstelių kilęs, katecholaminus išskiriantis navikas. Dažniausiai feochromocitomos yra gerybinės, tačiau apie 10 % jų - piktybinės ir jų diagnostika iš esmės grindžiama metastazių aptikimu. Molekulinių ar histologinių ankstyvo piktybinio proceso žymenų nėra. Specifinio piktybinių feochromocitomų gydymo taip pat nėra, atliekama tiek pirminio, tiek metastazavusio naviko rezekcija, o pooperacinei metastazavimo rizikai įvertinti tikslinga kasmet tirti katecholaminų metabolitų koncentraciją plazmoje ar šlapime, chromogranino A koncentraciją plazmoje ir kas 1-2 metus kartoti instrumentinius tyrimus.
Klinikinio atvejo aprašymas. Devyniolikos metų pacientei buvo atliktas antinksčio feochromocitomos chirurginis gydymas. Dėl jauno amžiaus mergina priskirta didelės rizikos grupei. Jai rekomenduota stebėsena visą likusį gyvenimą. Praėjus šešiems mėnesiams po operacijos, atsinaujino būdingi simptomai, todėl pradėtas tyrimas dėl galimo recidyvo. Diagnozuotas piktybinės feochromocitomos recidyvas, tačiau dėl neplanuoto nėštumo pacientė operacinio gydymo atsisakė. Nėštumas sėkmingai užbaigtas 39-ą nėštumo savaitę planine cezario pjūvio operacija. Atliktos dvi recidyvinio naviko šalinimo operacijos, po jų taikyti šeši chemoterapijos kursai. Šiuo metu pacientė toliau stebima, laboratorinių tyrimų dinamika teigiamai mažėjanti, intrumentiniais tyrimais patologinių židinių nerandama. Duomenų dėl piktybinės feochromocitomos recidyvo nėra, pasiekta remisija.
Išvados. Nuolatinė didelės rizikos pacientų stebėsena po operacinio feochromocitomos gydymo yra svarbi ir reikšminga, siekiant išvengti ar anksti nustatyti naviko recidyvo galimybę bei užkirsti kelią nekontroliuojamam piktybinio proceso išvešėjimui.