Santrauka
Įvadas. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) pirmą kartą buvo nustatytas 1980-aisiais. Nesant efektyvaus gydymo galimybių, oportunistinės infekcijos buvo dažniausia mirties priežastis užsikrėtus ŽIV infekcija. Atsiradus naujiems antivirusiniams vaistams, ŽIV infekuotų pacientų gyvenimo trukmė labai pailgėjo, tačiau širdies ir kraujagyslių ligos tapo viena iš pagrindinių tokių pacientų mirties priežasčių.
Darbo tikslas. Pateikti ŽIV infekuoto asmens miokardo infarkto klinikinį atvejį ir remiantis šiandienos prieinama literatūra apžvelgti ir aprašyti ŽIV infekcijos įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti.
Tyrimo metodai. Naudojant Pub-Med, ClinicalKey, Oxford Journals, Google Scholar sistemas, buvo ieškoma publikacijų, apžvelgiančių ŽIV infekcijos ir miokardo infarkto sąsajas. Išnagrinėtas klinikinis atvejis, diagnostika ir gydymas.
Rezultatas. Pristatome 52 metų vyro, kuriam pasireiškė deginantys krūtinės skausmai, klinikinį atvejį. Gyvenimo anamnezės duomenimis, pacientas gydomas nuo ŽIV infekcijos, stebimas dėl gydyto hepatito C. Atlikus laboratorinį, instrumentinį ištyrimą, patvirtinta ūminio priekinio miokardo infarkto diagnozė. Dėl besitęsiančių krūtinės skausmų ir pakitimų elektrokardiogramoje buvo atlikta koronarografija ir užsikimšusios kairės vainikinės arterijos 6-ojo segmento stentavimas.
Diskusija ir išvados. Esant efektyviam ŽIV infekcijos gydymui, ilgėjant pacientų gyvenimo trukmei, pagrindinė šių pacientų mirties priežastis tampa širdies ir kraujagyslių ligos. ŽIV infekcija dėl savo patofiziologinių savybių spartina aterosklerozės atsiradimą ir vystymąsi. Pastebėta, kad šie pacientai turi du kartus didesnę tikimybę susirgti miokardo infarktu, o pirmasis miokardo infarkto epizodas pasireiškia 10 metų anksčiau nei bendrojoje populiacijoje. Todėl ši infekcija yra reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
