Santrauka
Įvadas. Savižudybė naudojant šaunamąjį ginklą yra antras pagal dažnumą savižudybės būdas Lietuvoje po pasikorimo suspaudžiant kaklą kilpa. Savižudybės su dauginėmis šautinėmis žaizdomis galvos srityje yra neįprastos dėl masyvių centrinės nervų sistemos sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe. Dėl šios priežasties daugiau nei vienas šautinis sužalojimas paprastai nustatomas žmogžudystės atveju. Diferencijuojant savižudybę nuo nužudymo, svarbiausias yra teismo medicininis tyrimas, leidžiantis įvertinti tiek išorinius, tiek vidinius sužalojimus ir galimas jų padarymo aplinkybes.
Klinikinio atvejo aprašymas. Pristatomas klinikinis atvejis apie savo namuose rastą 68-erių metų vyro kūną su dauginėmis šautinėmis žaizdomis galvos srityje. Iš gyvenimo anamnezės žinoma, kad asmuo sirgo trečios stadijos prostatos vėžiu. Atliktas galvos srities kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas, kurio vaizdų rekonstrukcijų nepakako sužalojimų sekai ir šūvių krypčiai nustatyti. Nustatytos dvi įėjimo žaizdos, padaryti iš labai arti – šūvių srityse rasti suodžių bei metalizacijos pėdsakai ir žvaigždės formos įtrūkimai žaizdų kraštuose dėl šūvio dujų poveikio. Pirmasis šūvio kanalas tęsėsi per veido kaulus nepažeisdamas galvos smegenų struktūros. Antrasis šūvis pažeidė galvos smegenų struktūrą ir baigėsi mirtimi.
Diskusija ir išvados. Atlikus teismo medicinos tyrimą nustatyti morfologiniai sužalojimų požymiai atitinka savižudybės kriterijus bei paaiškina priežastį, dėl kurios asmuo po pirmojo šūvio galėjo atlikti savarankiškus veiksmus – pirmoji kulka buvo iššauta neįprasta kryptimi, t. y. į smakro apačią, o tai lėmė žaizdos kanalo eigą, nepažeidžiančią galvos smegenų struktūros. Kompiuterinė tomografija yra naudingas metodas, leidžiantis rekonstruoti sužalojimų vaizdą bei suteikiantis preliminarios informacijos apie įėjimo ir išėjimo žaizdas bei žaizdos kanalą, tačiau negali pakeisti autopsijos, kadangi šūvio trajektorija nustatoma netiksliai.
