Santrauka
Įvadas. Bendrasis hematologinis tyrimas (BHT) yra svarbus diagnostikos įrankis kiekvienam gydytojui. Neutrofilai yra imuninės sistemos ląstelės, atsakingos už gynybą nuo bakterinių ir grybinių infekcijų bei dalyvaujančios neinfekcinių uždegiminių ligų, vėžio patogenezėje. Neutrofilai yra gausiausia leukocitų rūšis kraujyje. Jų kiekio pokyčiai, nustatomi BHT, turi reikšmingą poveikį imuninei organizmo funkcijai. Efektyvi šių ląstelių kiekio pokyčių interpretacija, derinama su kitais BHT duomenimis, gali padėti įtarti ligą, įvertinti ligos eigą, diferencijuoti ją nuo kitų ligų. Žinios apie įmanomą neutrofilijos ir neutropenijos etiologiją ir vadovavimasis diagnostikos algoritmais gali lemti sklandesnį diagnostikos ir gydymo procesą. Tyrimo tikslas. Atlikti literatūros analizę ir pateikti pagrindines neutrofilų kiekio pokyčių priežastis bei sudaryti diagnostikos algoritmus, padėsiančius diferencijuoti skirtingas ligas, sukeliančias neutrofiliją arba neutropeniją.
Tyrimo metodai. Literatūros apžvalga atlikta naudojantis laisvos paieškos metodu ir keliomis duomenų bazėmis: PubMed, ScienceDirect, ResearchGate, įvedus reikšminius žodžius: neutrophilia, neutropenia, etiology, diagnosis, pathology. Atrinkta 60 studijų, aktualių tyrimo tikslo sąlygoms patenkinti, neapsiribojant laiku ar išankstiniu atrankos protokolu.
Išvados. Remiantis atlikta literatūros analize sudaryti diagnostikos algoritmai, bendruoju hematologiniu tyrimu nustačius neutrofiliją arba neutropeniją, padės gydytojui tinkamai identifikuoti būkles, keičiančias neutrofilų kiekį periferiniame kraujyje. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno paciento anamnezės, klinikinio ištyrimo duomenis toliau jį siunčiant atlikti kitų tyrimų ar konsultuoti specialistams. Diagnostikos algoritmai skatina rinktis efektyvius ir ekonomiškus metodus diagnozuojant ligą, vertinant ligos dinamiką ir planuojant gydymą, taip mažinant nereikalingų tyrimų žalą ir pagreitinant ligų diagnostiką.
