Santrauka
Įvadas. Bendrasis hematologinis tyrimas (BHT) yra svarbus diagnostinis įrankis kiekvienam gydytojui. Limfocitai, smulkiau skirstomi į T ir B limfocitus ir NK ląsteles, yra svarbios imuninės sistemos ląstelės, atsakingos už humoralinį ir ląstelinį imunitetą ir aktualios daugelio ligų patogenezei ir eigai. Dažnai pasitaikantys limfocitų kiekio pokyčiai, registruojami bendruoju hematologiniu tyrimu, gali padėti įtarti ligą, įvertinti ligos eigą, diferencijuoti ją nuo kitų ligų. Būtent efektyvi limfocitų kiekio pokyčių interpretacija gali palengvinti įvairių ligų diagnostiką. Limfocitozės ir limfocitopenijos etiologinių priežasčių žinojimas ir vadovavimasis diagnostikos algoritmais gali lemti sklandesnį diagnostikos ir gydymo procesą.
Tyrimo tikslas. Atlikti literatūros analizę, pateikti pagrindines limfocitų kiekio pokyčių priežastis ir sudaryti diagnostikos algoritmus, padėsiančius diferencijuoti skirtingas ligas, sukeliančias limfocitozę arba limfocitopeniją.
Tyrimo metodai. Literatūros apžvalga atlikta naudojantis keliomis duomenų bazėmis: PubMed, ScienceDirect, ResearchGate ir kitais patikimais šaltiniais, įvedus reikšminius žodžius laisvos paieškos būdu. Atrinkta 51 studija, aktuali tyrimo tikslo sąlygoms patenkinti neapsiribojant laiku ar išankstiniu atrankos protokolu.
Išvados. Remiantis atlikta literatūros analize sudaryti diagnostikos algoritmai, bendrajame hematologiniame tyrime atradus limfocitozę arba limfocitopeniją, padės gydytojui tinkamai reaguoti į kiekvieną būklę, keičiančią limfocitų kiekį periferiniame kraujyje. Svarbu atsižvelgti į paciento anamnezės, klinikinio tyrimo duomenis prieš siunčiant jį kitiems tyrimams ar konsultuoti specialistams. Diagnostikos algoritmai skatina rinktis efektyvius ir ekonomiškus metodus diagnozuojant ligą, vertinant ligos dinamiką ir planuojant gydymą, taip mažinant nereikalingų tyrimų žalą ir pagreitinant diagnostiką.
