Įvadas.
Bendrasis hematologinis tyrimas (BHT) yra svarbus diagnostinis įrankis kiekvienam gydytojui. Bazofilai yra imuninės sistemos ląstelės, atsakingos už gynybą nuo parazitinių infekcijų ir aktualios alerginių ligų patogenezėje. Bazofilų periferiniame kraujyje randama mažiausiai iš visų granulocitų, o bazofilų kiekio pokyčiai, registruojami bendruoju hematologiniu tyrimu, taip pat pasitaiko gana retai. Vis dėlto efektyvi ląstelių kiekio pokyčių interpretacija, kartu naudojantis kitais BHT duomenimis, gali padėti įtarti ligą, įvertinti jos eigą, diferencijuoti nuo kitų ligų ir taip akivaizdžiai palengvinti diagnostiką. Bazofilijos ir bazopenijos etiologinių priežasčių žinojimas ir vadovavimasis diagnostikos algoritmais gali lemti sklandesnį diagnostikos ir gydymo procesą. Tyrimo tikslas. Atlikti literatūros analizę ir pateikti pagrindines bazofilų kiekio pokyčių priežastis bei sudaryti diagnostikos algoritmus, padėsiančius diferencijuoti skirtingas ligas, sukeliančias bazofiliją arba bazopeniją.
Tyrimo metodai. Literatūros apžvalga atlikta naudojantis keliomis duomenų bazėmis: PubMed, ScienceDirect, ResearchGate ir kitais patikimais šaltiniais, įvedus reikšminius žodžius laisvos paieškos būdu. Atrinktos 42 studijos, aktualios tyrimo tikslo sąlygoms patenkinti neapsiribojant laiku ar išankstiniu atrankos protokolu.
Išvados. Remiantis atlikta literatūros analize sudaryti diagnostikos algoritmai bendrajame hematologiniame tyrime atradus bazofiliją arba bazopeniją padės gydytojui tinkamai reaguoti į kiekvieną būklę, keičiančią bazofilų kiekį periferiniame kraujyje. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno paciento anamnezės, klinikinio ištyrimo duomenis toliau jį siunčiant atlikti kitų tyrimų ar konsultuoti specialistams. Diagnostikos algoritmai skatina rinktis efektyvius ir ekonomiškus metodus diagnozuojant ligą, vertinant ligos dinamiką ir planuojant gydymą, taip mažinant nereikalingų tyrimų žalą ir pagreitinant ligų diagnostiką.
