Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitu pasaulio valstybių, vis aktualesne problema tampa ne tik didėjantis nepilnamečiu nusikalstamumas, bet ir jų padaromi kaskart žiauresni nusikaltimai. Be to, pastebima nusikaltusių asmenų amžiaus mažėjimo tendencija, nes vis dažniau baudžiamuosius įstatymus pažeidžia jaunesni nei 18 metu asmenys. Netyla teisininkų, teismo medikų, psichiatrų, psichologų, kriminologų, sociologų, pedagogų ir kitų specialistų diskusijos apie tai, kad vaikų destruktyvumas, t. y. asmens arba reiškinio polinkis daryti žalą sau pačiam, supančiai aplinkai arba kitiems asmenims, dažnai sukelia ypač žalingus arba net neatitaisomus padarinius nukentėjusiesiems (pavyzdžiui, atimama gyvybė, sunkiai sutrikdoma sveikata ir pan.).
Šio straipsnio tyrimo objektas - vaikų destruktyvumo padarant nužudymus ir sunkius sveikatos sutrikdymus išraiška.
Darbo tikslas. Išanalizuoti destruktyvumo, smurto, žmogaus sveikatos sutrikdymo ir kitas sąvokas. Pateikti nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, kaip pavojingiausių nusikaltimų, kuriuos padaro nepilnamečiai, sampratas, atskleisti ju definicijas ir straipsnio pabaigoje, apibendrinus tyrimo rezultatus, pateikti išvadas.
Tyrimo šaltiniai. Lyginamuoju aspektu apžvelgti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarptautiniai ir kiti teisės aktai, analizuotos 2003 m. gegužės 23 d. „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės“, nagrinėta speciali medicininė, psichologinė, teisinė literatūra, taip pat remtasi savarankiškai atliktu, su tema susijusiu baudžiamųjų bylų išsamaus tyrimo apibendrinimu.
Darbo metodai. Naudotas lingvistinis, loginis, sisteminis, analizės, aprašomosios statistikos bei lyginamasis metodai. Loginiu ir sisteminiu pažinimo metodais įvertintos įvairių medicinos, psichologijos, psichiatrijos, teisės mokslininkų nuomonės analizuotos temos aspektais. Lyginamasis metodas naudotas apžvelgti per tam tikrą laikotarpį įvykdytų labai sunkių nusikaltimų dinamiką. Pasitelkiant lingvistinį metodą, darbe atskleistos vartojamų sąvokų reikšmės.
