Santrauka
Įvadas. Trauminis smegenų pažeidimas yra vis dažnėjanti neįgalumo priežastis pasaulyje, o klasikiniai diagnostikos metodai neužtikrina ankstyvo šios patologijos atpažinimo ir gydymo. Siekiant pagerinti diagnostiką ir išvengti perteklinių laboratorinių bei radiologinių tyrimų, klinkinėje praktikoje reikia taikyti naujus jautrius, specifiškus ir ekonomiškai pagrįstus metodus 2018 m. Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija patvirtino naujus lengvo ar vidutinio trauminio smegenų pažeidimo biožymenis: astroglijos ląstelių fibrilinį rūgštųjį baltymą (GFAP) ir neuronų ubikvitino C-galinę hidrolazę L1 (UCH-L1), kurių koncentraciją galima įvertinti žmogaus kraujo ėminiuose ar cerebrospinaliniame skystyje.
Darbo tikslas, Apžvelgti trauminio smegenų pažeidimo neuropatofiziologinius mechanizmus, diagnostinius metodus ir jų alternatyvą - naujus laboratorinius biožymenis GFAP ir UCH-L1.
Metodika: atlikta literatūros apžvalga PubMed, Cochrane Library, Medline ir Google Scholar duomenų bazėse.
Išvados. Nauji trauminio smegenų pažeidimo biožymenys GFAP ir UCH-L1 yra specifiški smegenų audinio ląstelėms, jie aptinkami praėjus vos 1 valandai nuo galvos traumos ir padeda nuspėti instrumentinių vaizdinimo tyrimų, pvz.: galvos kompiuterinės tomografijos, radinius. Toks ankstyvas biožymenų aptikimas ir galimybės ateityje greitai įvertinti šių biožymenų koncentracijas žmogaus kraujo ėminiuose gali pagerinti pacientų priežiūrą, pagreitinti klinikinių sprendimų priėmimą bei nustatyti tolesnio ištyrimo poreikį. GFAP ir UCH-L1 yra specifiniai ir daug vilčių teikiantys laboratoriniai trauminio smegenų pažeidimo biožymenys, praplečiantys dabartines diagnostikos galimybes, leidžiantys sutrumpinti laiką nuo paciento patekimo į gydymo įstaigą iki klinikinių sprendimų priėmimo ir sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas.
