Įvadas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) pasireiškia progresuojančia negrįžtama kvėpavimo takų obstrukcija ir yra susijusi su uždegimine kvėpavimo takų ir plaučių reakcija į įkvepiamas dujas ar žalingas daleles. Iki šiol nėra visiškai aišku, kodėl tik 15-20 % rūkančių asmenų išsivysto ši liga, kokios ląstelės ir kaip sukelia ligos metu vykstantį lėtinį uždegimą. Iškelta hipotezė, kad LOPL yra autoimuninė liga, kurios patogenezėje dalyvauja T reguliacinės ląstelės. Šioms ląstelėms atpažinti ir įvertinti tėkmės citometrijos būdu dažnai taikomas CD3+CD4+CD25ryškus žymuo. Deja, įvairių autorių atliktų lėtine obstrukcine plaučių liga sergančių asmenų tyrimų rezultatai yra gana prieštaringi.
Tyrimų medžiaga ir metodai. Savo darbe T reguliacinėms ląstelėms charakterizuoti, be įprasto CD3+CD4+CD25ryškus monokloninių antikūnų derinio, pasirinkome papildomus CD4+CD25+CD127blankus žymenis. Tirtos sveikų, sergančių lengva arba vidutine LOPL ir sergančių sunkia arba labai sunkia LOPL ligonių grupės.
Rezultatai. Atlikta tyrimo rezultatų analizė parodė, kad LOPL progresuojant periferiniame kraujyje yra tendencija mažėti CD4+CD25+CD127blankus T ląstelių skaičiui: sveikų žmonių grupėje jų yra daugiausiai, o sergančiųjų sunkia ar labai sunkia LOPL grupėje - mažiausiai. Sergančiųjų sunkia ar labai sunkia LOPL žmonių periferiniame kraujyje mažiausiai yra ir CD3+CD4+CD25ryškus limfocitų nors lyginant sveikų ir sergančiųjų lengva ar vidutine LOPL grupes šių ląstelių skaičius patikimai nesiskiria.
Išvados. Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad CD4+CD25+CD127blankus ir CD3+CD4+CD25ryškus reguliacinių ląstelių skaičiaus mažėjimas yra tikėtina LOPL atsiradimo ir progresavimo priežastis.