T reguliacinių ląstelių pokyčiai ir jų klinikinė reikšmė sergant lėtine obstrukcine plaučių liga

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Šeš, 2014/01/04 - 21:30
Atsisiųsta: 6
Laboratorinė medicina. 2013,
t. 15,
Nr. 2,
p. 63 -
68

Įvadas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) pasireiškia progresuo­jančia negrįžtama kvėpavimo takų obstrukcija ir yra susijusi su uždegi­mine kvėpavimo takų ir plaučių reakcija į įkvepiamas dujas ar žalingas daleles. Iki šiol nėra visiškai aišku, kodėl tik 15-20 % rūkančių asmenų išsivysto ši liga, kokios ląstelės ir kaip sukelia ligos metu vykstantį lėti­nį uždegimą. Iškelta hipotezė, kad LOPL yra autoimuninė liga, kurios patogenezėje dalyvauja T reguliacinės ląstelės. Šioms ląstelėms at­pažinti ir įvertinti tėkmės citometrijos būdu dažnai taikomas CD3+CD4+CD25ryškus žymuo. Deja, įvairių autorių atliktų lėtine obstrukcine plaučių liga sergančių asmenų tyrimų rezultatai yra gana priešta­ringi.

Tyrimų medžiaga ir metodai. Savo darbe T reguliacinėms ląste­lėms charakterizuoti, be įprasto CD3+CD4+CD25ryškus monokloninių an­tikūnų derinio, pasirinkome papildomus CD4+CD25+CD127blankus žyme­nis. Tirtos sveikų, sergančių lengva arba vidutine LOPL ir sergančių sunkia arba labai sunkia LOPL ligonių grupės.

Rezultatai. Atlikta tyrimo rezultatų analizė parodė, kad LOPL progresuojant periferiniame kraujyje yra tendencija mažėti CD4+CD25+CD127blankus T ląstelių skaičiui: sveikų žmonių grupėje jų yra daugiausiai, o sergančiųjų sunkia ar labai sunkia LOPL grupėje - mažiausiai. Sergančiųjų sunkia ar labai sunkia LOPL žmonių periferi­niame kraujyje mažiausiai yra ir CD3+CD4+CD25ryškus limfocitų nors lyginant sveikų ir sergančiųjų lengva ar vidutine LOPL grupes šių ląste­lių skaičius patikimai nesiskiria.

Išvados. Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad CD4+CD25+CD127blankus ir CD3+CD4+CD25ryškus reguliacinių ląstelių skaičiaus mažėjimas yra tikėtina LOPL atsiradimo ir progresavimo priežastis.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija