Įvadas. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014–2018 metų laikotarpiu buvo diagnozuota 15 699 dermatofitozės atvejai.
Šio tyrimo tikslas – atlikti retrospektyviąją dermatomikozės atvejų analizę.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centre buvo atlikta retrospektyvioji penkerių metų laikotarpio analizė. Buvo ištirta 3 165 teigiami klinikiniai ėminiai. Grybų rūšys buvo identifikuotos MALDI-TOF metodu (tiesioginės ekstrakcijos skruzdžių rūgštimi bei etanolio ir skruzdžių rūgšties ekstrakci jos būdais) bei remiantis makromorfologinėmis ir mikromorfologinėmis savybėmis.
Rezultatai. Teigiamų dermatomikozės atvejų skaičius 2005–2018 m. laikotarpiu sumažėjo. Odos ir jos darinių grybinės infekcijos buvo dažnesnės moterims, jas daugiausia sukėlė mieliagrybiai. Dažniausiai nustatyta dermatofitų rūšis buvo Trichophyton rubrum, kuri dažniau sukėlė infekciją vyrams. Moterų nagai buvo paveikti dažniau. Vyrams abiejų galūnių pažeidimai buvo dažnesni. Dermatofitai buvo dažniausia nagų, kūno ir galvos odos pažeidimų priežastis, o abiejų galūnių nagų ir rankų nagų pažeidimus dažniau sukėlė mieliagrybiai. Grybo tipas priklausė nuo pacientų amžiaus: dermatofitai buvo dažnesni iki 12 metų amžiaus grupėje, mieliagrybiai – vyresnėms nei 65 metų moterims, o ne dermatofitai – 21–49 ir 50–64 metų amžiaus grupių tiriamiesiems.
Išvados. Dermatomikozė buvo dažnesnė moterims. Pacienčių moterų ėminiuose Candida genties mielės buvo dažnesnės, taip pat dažnesni buvo ir rankų nagų pažeidimai. Dažniausiai aptiktas sukėlėjas buvo T. rubrum ir jis buvo dažnesnis vyrams.
