Plica polonica fenomenas XVIII-XIX a. Vilniuje

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Sek, 2017/11/19 - 15:02
Atsisiųsta: 1
Laboratorinė medicina. 2017,
t. 19,
Nr. 2,
p. 136 -
142

Kaltūnas (plicapolonica) iki pat XIX amžiaus Lietuvos ir Lenkijos kraš­te laikytas sistemine viso organizmo liga, kuri pažeidžia ne tik odą ir jos priedus, bet ir kaulus, raumenis, vidaus organus, nervų sistemą; para­doksalu, bet taip pat tikėta, kad kaltūno susivėlimas turi ir gydomąjį po­veikį. Kaltūnas - įdomus ir iki šiol mažai ištirtas Lietuvos ir Lenkijos medicinos istorijos fenomenas, ypač įdomus kaip medicinos antropologi­jos objektas. Net ir šiandien Lenkijos liaudyje tamsumas neretai apiben­drintai vadinamas kaltūnuotumu (koltunstwo). Tiek Lietuvoje, tiek Eu­ropoje dėl šios „ligos“ diskutuota mažiausiai keturis šimtmečius, tačiau vos keletas tyrimų priartėjo prie visapusiško šio fenomeno paaiškinimo. Kaltūnas kaip reiškinys Abiejų Tautų Respublikoje buvo taip paplitęs, jog bet kokio paaiškinimo paieškos tapo svarbia užduotimi, patikėta to meto moderniam gydytojui. Sėkmingoms kaltūno priežasčių, efektyvaus gydymo ir profilaktikos paieškoms labiausiai trukdė tradicinės ir modernėjančios medicinos konfliktas, mat modernus, visuomeniškas Apšvietos laikotarpio gydytojas siekė kovoti su liaudyje paplitusiais prieta­rais ir tradiciniais gydymo metodais. Mūsų tyrimo tikslas - apžvelgti se­niausią literatūrą, ypatingą dėmesį skiriant mažai tyrinėtiems pirmi­niams šaltiniams (Vilniaus imperatoriškajame universitete XIX am­žiaus pirmoje pusėje apgintoms disertacijoms kaltūno tema), atskleisti kaltūno kaip sisteminės viso organizmo ligos tuometinę sampratą; paro­dyti plica polonica fenomeno kitimą nuo epideminės, kaip tuomet tikėta, labiausiai Lietuvos ir Lenkijos kraštui būdingos ligos iki kaltūno kaip li­gos paneigimo XIX amžiaus antroje pusėje Vilniuje.

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija