Piktybinis neuroleptinis sindromas: klinika, diferencinė diagnostika, gydymas

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2010,
t. 12,
Nr. 2,
p. 77 -
81

Santrauka

Darbo tikslas. Apžvelgdami kliniką, diferencinę diagnostiką ir gydy­mą, aprašome klinikinį atvejį, kai piktybinis neuroleptinis sindromas iš­sivystė tipiška klinika - padidėjusiu ekstrapiramidiniu raumenų tonu­su ir temperatūra po sušvirkšto ilgai veikiančios formos haloperidolio.

Metodai - klinikinio atvejo aprašymas.

Rezultatai. Devyniolikos metų moteriai, kuri serga paranoidine ši­zofrenija ir protiniu atsilikimu, išsivystė PNS po sušvirkšto ilgai vei­kiančios formos haloperidolio. Ligonė pateko į stacionarą kai simptomai buvo ryškūs, todėl diferencinė diagnostika buvo itin sudėtinga. Ligonė pasveiko taikant visavertį gydymą elektros impulsų terapija, benzodia­zepinais ir kvetiapinu.

Išvados. Piktybinis neuroleptinis sindromas yra idiosinkrazinė or­ganizmo reakcija į neuroleptikus, nors ir reta, bet sunki, gyvybei pavo­jinga būklė, dėl to kelia daug diagnostikos keblumu, o pacientai dėl vy­raujančiu somatiniu simptomu dažnai pirmiausia patenka į terapinio profilio specialistu akiratį. Ligoniu mirštamumas nuo šio sindromo sie­kia iki 30 %, baigtis priklauso nuo greito šio sindromo atpažinimo ir vi­saverčio gydymo.

Apibendrinant teigtina, kad farmakoterapija, deja, ne visada yra efektyvi, todėl svarbiausias ir veiksmingiausias gydymas yra elektros impulsu terapija. Tai ypač aktualu tuomet, kai atskirti PNS nuo piktybi­nės (febrilinės) katatonijos neįmanoma. Abiem atvejais elektros impul­su terapija išlieka svarbiausiu gydymu.

 

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija