Santrauka
Laboratorinė pelė (Mus musculus) - eksperimentinis gyvūnas, kuris daugiausia naudojamas šiuolaikiniams biomedicininiams tyrimams. Dėl genetiniu ypatumu, vislumo, trumpo nėštumo laikotarpio, atsparumo įvairioms infekcijoms bei patogaus dydžio ir galimybės „iliustruoti“ daugelį žmoniją kamuojančiu ligų, pelės užima bene svarbiausią vietą atliekant tyrimus genetikos, molekulinės biologijos, imunologijos bei onkologijos mokslinėse laboratorijose. Gyvūnu modeliai yra svarbūs tyrinėjant kancerogenezės mechanizmus, diegiant vėžio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo priemones. Šie in vivo tyrimai yra būtinas ikikliniki- niu tyrimu etapas. Kiekvieno modelio aktualumas priklauso nuo to, kaip glaudžiai modelis atkartoja (atitinka) žmogaus naviko histologiją, fiziologinius, biocheminius vyksmus ir metastazavimo potencialą. Kuo arčiau minėtu charakteristikų yra modelis, tuo daugiau tikėtina gauti žinių apie pokyčius kancerogenezės metu, tarp ju- apie baltymus, kurie dalyvauja DNR reparacijoje, apie ląstelės ciklą, apoptozę, metastazavi- mą ir kt. Maža to, adekvatus modelis padeda atrasti naujus vaistinius preparatus, skirtus vėžio prevencijai ir gydymui, nustatyti įvairios his- togenezės naviku atsparumą vaistams. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma žmogaus naviku metastazuoj a, o tai turi įtakos klinikinei ligos eigai bei ligoniu išgyvenamumui, svarbūs klinikiniu aspektu yra metastazuoj antys modeliai.
Naudojant modernias genetines technologijas sukurti nauji gyvūnų modeliai. Tai ypač svarbu tyrinėjant įvairius kancerogenezės aspektus, atsaką į gydymą ir pan. Šioje apžvalgoje remiantis literatūros duomenimis aptariami įvairūs pelių naviku modeliai - skiepijamieji naviku kamienai, kancerogeniniais veiksniais indukuojami navikai, metastazi- niai, genetiškai modifikuoti, ksenograftai, transgeniniai, ortotopiniai naviku modeliai, ju stiprybės ir silpnybės. Trumpai apžvelgiama navikų modelių kūrimo raida.