Santrauka
Įvadas. Kardiovaskulinės rizikos vertinimas leidžia nustatyti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pagal ją numatyti rizikos veiksnių korekciją ir skirti tinkamą gydymą. Yra sukurta daug rizikos skaičiuoklių ir lentelių, todėl svarbu žinoti, kurios yra tiksliausios taikomai populiacijai.
Darbo tikslas. Apžvelgti dažniausiai naudojamus kardiovaskulinės rizikos įvertinimo modelius, aptarti jų privalumus ir trūkumus, įvertinant jų pritaikomumą Lietuvoje.
Darbo metodai. Atlikta literatūros apžvalga PubMed, Cochrane Library ir specializuotoje informacijos paieškos sistemoje Google Scholar.
Rezultatai. Visos apžvelgtos skaičiuoklės vertina amžių, lytį, rūkymą ir sistolinį arterinį kraujo spaudimą kaip rizikos veiksnius. Kiti rizikos vertinimo skalių kintamieji skiriasi dėl nevienodo autorių požiūrio į jų reikšmingumą. Modeliai tirti skirtingose populiacijose bei vertintos skirtingos baigtys, vienoms skaičiuoklėms prognozuojant tik mirtinus kardiovaskulinius įvykius, o kitoms - platesnį širdies ir kraujagyslių ligų spektrą. Visos skaičiuoklės yra linkusios pervertinti kardiovaskulinę riziką, ypač tos, kurių duomenų bazės yra senos, neįtraukti rizikos veiksnių korekcijos ypatumai. Lietuvos kontekste geriausiai pritaikomos Europoje sukurtos skaičiuoklės, kurios yra skirtos labai didelės kardiovaskulinės rizikos populiacijai.
Išvados. Kadangi rizikos veiksnių yra daug ir kiekvienas turi skirtingą įtaką bendrai širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, rekomenduojama paciento riziką apskaičiuoti naudojant kardiovaskulinės rizikos skaičiuokles. Mes siūlome naudoti Europos kardiologų draugijos 2021 metais sukurtas skaičiuokles, nes jos labiausiai atitinka Lietuvos populiacijos kardiovaskulinę riziką.
