Mirtys dėl acetaldehido kardiotoksinio poveikio

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Pir, 2016/05/23 - 20:26
Atsisiųsta: 1
Laboratorinė medicina. 2016,
t. 18,
Nr. 1,
p. 8 -
12

Įvadas. 15-30 % idiopatinio prieširdžiu virpėjimo atvejų susiję su pikt­naudžiavimu alkoholiu. Galimi patogenezės mechanizmai - oksidacinis stresas, kalcio apykaitos sutrikimas, širdies susitraukimo sutrikdymas. Ne mažiau svarbus ir acetaldehido poveikis, kuris didina katecholami­nų kiekį tiek sistemiškai, tiek vietiškai miokarde. Acetaldehido poveikis ryškiausias išblaivėjimo fazėje.

Tikslas. Įvertinti išemine širdies liga sergančių pacientų riziką nu­mirti išblaivėjimo fazėje, tai yra kai etanolio koncentracija didesnė šla­pime nei kraujyje.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Tai retrospektyvusis tyrimas, vyk­dytas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, Vilniaus skyriuje. Iš­analizuoti dvejų metų laikotarpio autopsijų protokolai ir atrinkti 276 mirčių nuo išeminės širdies ligos atvejai. Atmesti atvejai, kai kūno skysčiuose - kraujyje ir (ar) šlapime - po mirties etanolio nerasta, ir at­vejai, kai etanolio koncentracija netirta (N=182). Toliau, pasitelkiant SPSS_22.0 programą, analizuoti atvejai, atitikę šiuos kriterijus: mirties priežastis - išeminė širdies liga, kūno skysčiuose po mirties rasta etano­lio, etanolio koncentracija didesnė šlapime nei kraujyje.

Rezultatai. Išanalizuoti 53 atvejai esant išblaivėjimo fazei - tai su­darė daugumą (56 %) atvejų, kai kūno skysčiuose po mirties rasta etano­lio. Etanolio koncentracija kraujyje svyravo nuo 0 iki 3,44 %e, mediana 0,71. Vidutinis mirusiųjų išblaivėjimo fazėje amžius - 64 ± 12 metų, vy­rai jaunesni (61 ± 11 metų) už moteris (75 ± 11 metų). Tyrime analizuota daugiau vyrų (81 %) nei moterų (95 % ACI [61,7; 62,3]). Vidutinė širdies masė buvo 499,7 ± 107,3 g. Mirtys dažniausiai ištikdavo, kai dešinės vai­nikinės arterijos stenozė buvo mažesnė nei 50 % (95 % ACI [59,7; 60,3]), o kairės vainikinės arterijos stenozė dažniausiai būdavo vidutinė, tai yra mažesnė nei 75 % (95 % ACI [17,7; 18,3]). Kliniškai reikšminga (>50 %) kairės vainikinės arterijos stenozė pasitaikydavo statistiškai reikšmin­gai dažniau nei dešinės (95 % ACI = 60,7; 61,3).

Išvados. Rizika numirti išblaivėjimo fazėje didesnė net pacien­tams, turintiems mažą ir vidutinę vainikinių arterijų stenozę. Siekiant nustatyti populiacinę riziką numirti išblaivėjimo fazėje, reikalingas di­desnės imties tyrimas.

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija