Tikslas. Išsiaiškinti odos problemų paplitimo mastą tarp maisto pramonės darbuotojų, sužinoti galimas problemų priežastis, profesinius rizikos veiksnius, nustatyti darbuotojų žinias apie odos priežiūrą darbe.
Metodai. 2013-2014 m. dvylikoje Vilniaus maisto pramonės įstaigų atlikta anoniminė anketinė apklausa. Buvo išdalinta 800 anketų, iš jų 44 % (n=353) anketų grąžintos užpildytos. Statistiniai duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa, duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Rezultatai. Dauguma iš 353 respondentų buvo moterys - 78,5 % (n=277), vidutinis amžius - 30±10,96 metų. Vidutinis darbo stažas - 6±6,79 metų. Iš apklaustųjų restoranuose dirba 89,5 % (n=316) darbuotojų. Rankas > 10 k./d. plauna 65,7 % (n=232) respondentų, tačiau 61,2 % (n=216) nežino arba nemano, kad drėgmė kenkia jų odai. Kompleksinę odos priežiūrą (apsaugines pirštines ir drėkinamuosius ar maitinamuosius kremus) darbe naudoja tik 32 % (n=113) respondentų. Mokymų apie odos priežiūrą darbe neturėjo 57,8 % (n=204) darbuotojų, iš jų 62,7 % (n=128) tokių mokymų norėtų. Pradėję dirbti maisto pramonėje, odos pakitimų pastebėjo 24,1 % (n=85) darbuotojų, dauguma jų - per šešis mėnesius nuo įdarbinimo. Dažniausi skundai - odos sausumas (19,5 69), niežėjimas (7,9 %, n=28) ir paraudimas (11,9 %, n=42).
Klasikinių kontaktiniam dermatitui būdingų simptomų derinį (odos paraudimą, pleiskanojimą, niežėjimą) nurodė 5,7 % (n=20) darbuotojų. Dažniausiai pažeidžiama plaštakų oda (18,4 %, n=65). Skundų turėjusių 85,9 % (n=73) asmenų nurodė, kad savaitgaliais ar per atostogas odos būklė pagerėja, 34,1 % (n=29) asmenų odos problemos turi neigiamos įtakos atliekamam darbui ir gyvenimo kokybei, į dermatovenerologus kreipėsi 43,5 % (n=37) respondentų.
Išvados. Ketvirtadaliui apklaustųjų odos problemos atsirado po 6 mėnesių nuo darbo maisto pramonėje pradžios. Maisto pramonės darbuotojų papildomas mokymas apie odos rizikos veiksnius, jos priežiūrą darbe būtų reikalingas ir aktualus, nes darbuotojams stinga žinių arba turimos žinios yra klaidingos.
