Santrauka
Kaip alternatyva ilgą laiką buvusiems vienintele geriamųjų antikoaguliantu klase - vitamino K antagonistams (VKA), iš kuriu dažniausiai vartojamas preparatas varfarinas, buvo sukurti tiesioginiai geriamieji antikoaguliantai (TGAK). Daugėjant klinikiniu TGAK saugumo ir efektyvumo tyrimu, jie vis dažniau įtraukiami į įtakingiausiu medicinos organizacijų rekomendacijas ir vis dažniau skiriami ligoniams įvairioms trombozinėms būklėms gydyti ir juprofilaktikai. Dėl nuspėjamesniu šiu vaistu farmakodinaminiu ir farmakokinetiniu savybių rutininė TGAK koncentracijos kraujo plazmoje stebėsena yra nereikalinga. Visgi pasitaiko situacijų, kai ligonio krešėjimo sistemos būklės įvertinimas padėtu priimti sprendimus dėl vaisto dozavimo, jo skyrimo nutraukimo ar galimybės atlikti tam tikras intervencijas ir t.t. Įprastiniai krešėjimo sistemos tyrimai, naudojami VKA ar heparino ir jo dariniu antikoaguliaciniam poveikiui nustatyti, ne visada atspindi TGAK koncentraciją kraujo plazmoje, todėl buvo kuriami vaistui specifiniai tyrimai. Siame straipsnyje apibūdinami TGAK ir ju atstovai, aptariamos situacijos, kai būtu naudinga nustatyti TGAK koncentraciją kraujo plazmoje, aprašomas TGAK poveikis įvairiems įprastiems krešėjimo sistemos tyrimams ir pateikiama informacija apie vaistui specifinius tyrimus bei nurodomos klinikinės krešėjimo sistemos tyrimu rezultatu vertinimo rekomendacijos. Straipsnyje aptariami kiti laboratoriniai tyrimai, reikalingi pradiniam ligonio ištyrimui ir tyrimui gydymo metu. Be to, įvardijamos iki šiol patvirtintos TGAK skyrimo rekomendacijos, palyginamos TGAK ir VKA preparatu savybės, aprašomi iki šiol atliktu tyrimu, vertinančiu TGAK skyrimo esant įvairioms indikacijoms efektyvumą ir saugumą, duomenys.
