Ksenotransplantacija (iš gyvūno žmogui) padėtų išspręsti didžiausią alogeninės transplantacijos (iš žmogaus žmogui) problemą - donoru organu trūkumą. Šio mokslo raida vis dar stringa dėl sudėtingu imuninės ir hemostazės sistemų barjeru, bet pastarųjų metu ksenotransplantaci- jos eksperimentų pažanga leidžia numatyti, kad gyvūnų ląstelės, audiniai ar organai bus sėkmingai persodinti recipientui - žmogui. Kasos Langerhanso salelių implantacijos klinikiniai bandymai galėtų būti pradėti per artimiausius penkerius metus, o sėkmingai išsprendus likusias gyvūnų organų atmetimo problemas, galima tikėtis pirmojo klinikinio organo ksenotransplantacijos bandymo po daugelio metų pertraukos.
Šiame straipsnyje nagrinėjamas žmogaus imuninės ir hemostazės sistemų poveikis kiaulės audiniams, analizuojamos problemos, siejamos su šių sistemų molekuliniu netapatumu. Be to, apžvelgiami ksenotransplantacijos srityje dirbančių mokslininkų laimėjimai, dėl kurių įvairiuose gyvūnų ex vivo ir in vivo modeliuose transplantatų išgyvenamumas padidėjo nuo keliasdešimties minučių prieš 15 metų iki kelių mėnesių dabar. Pateikiama hipotezė apie kelias genetines modifikacijas turinčių kiaulių audinių galimybes sumažinti nepalankių atmetimo reakcijų poveikį.
