Santrauka
Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti šauktinių fizinės būklės morfologinių ir funkcinių rodiklių kitimą per vienerius tarnybos metus.
Tyrimo medžiaga ir metodai. 2007-2008 m. įvairiuose Lietuvos daliniuose atliktas trijų etapų (E) longitudinis tyrimas: 1E - 2007 m. sausį (n=241), 2E - 2007 m. balandį, t. y. po pagrindinio karinio parengimo (n=217), ir 3E - 2008 m. sausį (n=129). Tyrimui naudota standartinė antropometrinė metodika (Anthropometrica, 2002). Kūno sudėtis nustatyta pagal 13 odos riebalinių klosčių, matuotų Holtain kaliperiu. Taip pat ištirti funkciniai rodikliai: arterinis kraujo spaudimas (AKS), pulso dažnis, gyvybinė plaučių talpa (GPT), dinamometrija. Širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermė vertinta pagal Rufjė (Rouffier) testo indeksą (RI).
Rezultatai. Per visą tarnybos laikotarpį nustatyta nežymi ir statistiškai nereikšminga kūno masės indekso (KMI) didėjimo tendencija, kuri gali būti siejama su aktyviosios kūno masės augimu bei pasyviosios mažėjimu (galimą ryšį rodo ir riebalinio audinio topografijos kitimas). Širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermės rodikliai ypač pagerėjo po pagrindinio parengiamojo laikotarpio, tačiau tarnybos pabaigoje vėl pablogėjo. Morfologinių funkcinių vienetų, t. y. funkcinių parametrų vienam struktūros vienetui, kaita tarnybos laikotarpiu rodo atotrūkį tarp morfologinių ir funkcinių fizinės būklės rodiklių pokyčių: momentinės jėgos rodikliai didėjo per visą tarnybos laikotarpį, o ištvermės indeksai po pagrindinio parengiamojo laikotarpio net sumažėjo.
Išvados. Visi fizinės būklės rodikliai ypač pagerėjo per pirmuosius 2,5 mėn. (parengiamuoju laikotarpiu), tačiau tarnybos pabaigoje funkciniai ištvermės rodikliai pablogėjo, nors funkciniai jėgos rodikliai ir morfologiniai parametrai buvo patenkinami arba pagerėjo. Tokį įvairių fizinės būklės rodiklių išsiskyrimą galima paaiškinti pakitusiu fizinio krūvio pobūdžiu (paskutiniu tarnybos laikotarpiu vyravo jėgos lavinimas).
