Imuniniai biožymenys pacientų po širdies persodinimo stebėsenai

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Ant, 2016/11/15 - 20:42
Atsisiųsta: 1
Laboratorinė medicina. 2016,
t. 18,
Nr. 3,
p. 111 -
117

Darbo tikslas. Retrospektyviai išanalizuoti Vilniaus universiteto ligo­ninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliekamų transp­lantacijų įtaką širdies recipientų T limfocitų aktyvumo rodikliams bei įvertinti imuninių biožymenų nustatymo tinkamumą ūminio transplantato atmetimo prognozavimui.

Tiriamieji ir metodai. Tėkmės citometrijos metodu atlikti 1356 imuninių rodiklių komplekso įvertinimai 118-ai širdies recipientų. Analizuotas 50 pacientų imuninių rodiklių kitimas esant normaliai potransplantacinei būklei ir ūminio transplantato atmetimo atveju. Peri­feriniame kraujyje tirti limfocitų potipiai CD3+CD4+, CD3+CD8+, CD3"CD19+, CD3"CD16+CD56+, limfocitų aktyvumui įvertinti naudoti žymenys CD4+CD25+, CD3+HLA-DR+, CD8+HLA-DR+, CD8+CD57+ ir CD8+CD38+.

Rezultatai. Esant ūminio atmetimo epizodams, kai endomiokardo biopsijos įvertintos > 2R (3A) laipsniu, reikšmingai didėja II klasės žmo­gaus leukocitų antigenų raiška CD3+ ir CD3+CD8+ ląstelių paviršiuje (atitinkamai p = 0,008 ir 0,004), antigeno CD57 (p = 0,001) ir ląstelių pa­viršiaus glikoproteino CD38 (p = 0,011) raiška citotoksinių CD8+ limfoci­tų paviršiuje.

Išvados. Imuniniai biožymenys gali būti nustatomi po transplanta­cijos skiriamam imunosupresiniam gydymui individualizuoti, siekiant įvertinti tokių potransplantacinių komplikacijų kaip ūminė atmetimo reakcija tikimybę.

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija