Santrauka
Įvadas. Glutationo S-transferazės (GST) genai koduoja viduląstelinių fermentų superšeimą, kurios pagrindinė funkcija organizme yra ksenobiotiku detoksikacija ir makromolekulių apsauga nuo reaktyviųjų deguonies radikalų bei aplinkos kancerogenų. Esant iškritai šiuose genuose nepašalinti iš ląstelių kancerogenai stimuliuoja DNR aduktų formavimąsi bei ląstelių supiktybėjimą. Vis dar nėra pakankamai duomenų apie GST genų polimorfizmo ir gimdos kaklelio vėžio sąsają. Taigi GST genų polimorfizmo kaip gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnio tyrimai reikalauja naujų, didelės imties tyrimų, siekiant geriau suprasti gimdos kaklelio vėžio atsiradimą.
Darbo tikslas - nustatyti genų GSTM1 ir GSTT1 polimorfizmo pasiskirstymo dažnį tarp sveikų moterų, moterų, kurioms nustatyta ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų, bei moterų, sergančiu gimdos kaklelio vėžiu.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 94 moterys -31 sveika moteris, 27 pacientės, kurioms buvo nustatyta ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų, ir 36 pacientės, sergančios gimdos kaklelio vėžiu. Visoms tiriamosioms GSTM1 ir GSTT1 polimorfizmui identifikuoti atlikta dauginė polimerazės grandininė reakcija. Kokybinių požymių analizei taikytas chi kvadrato (%2) suderinamumo kriterijus. Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, jeigu p reikšmė buvo mažesnė negu 0,05.
Rezultatai. Palyginus tiriamąsias grupes statistiškai reikšmingas GSTM1 polimorfizmo variantų pasiskirstymas buvo nustatytas tarp sveikų moterų ir moterų, kurioms rasta ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų (p=0,01), tarp sveikų moterų ir sergančių gimdos kaklelio vėžiu (p=0,001), tarp moterų, kurioms nustatyta ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų, ir moterų, sergančiu gimdos kaklelio vėžiu (p=0,04). Statistiškai reikšmingas GSTT1 polimorfizmo variantų pasiskirstymas buvo nustatytas tarp sveikų moterų ir moterų, sergančiu gimdos kaklelio vėžiu (p=0,005).
Išvados. Iškritų GSTM1 ir GSTT1 genuose sveikoms moterims nenustatyta. Pacientėms, kurioms rasta ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų, iškritų dažnis tirtuose genuose nebuvo didelis. Didžiausias iškritų dažnis nustatytas pacientėms, sergančioms gimdos kaklelio vėžiu. Taigi, tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad esant GSTM1 ir GSTT1 polimorfizmui, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra padidėjusi.
Reikšminiai žodžiai: gimdos kaklelio ikivėžiniai pakitimai ir vėžys, glutationo S-transferazės genu polimorfizmas
