Galvos traumos esant toksiniam etilo alkoholio poveikiui

Jūs esate čia

Laboratorinė medicina. 2018,
t. 20,
Nr. 2,
p. 130 -
133

Įvadas. 2013 metais Lietuvoje užregistruota 387,6 tukst. traumų per me­tus. JAV nustatyta, jog galvos smegenų sužalojimas sudaro 30 % (56 tukst. mirčių), o Europoje - 37 % (33 tukst. mirčių) visų trauminių mirčių. Vie­nas iš pagrindinių rizikos veiksnių yra gausus alkoholio vartojimas.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išanalizuoti 2013-2016 metais Valstybinės teismo medicinos tarnybos atliktų autopsijų duomenys, kai mirties priežastis buvo dėl galvos traumos išsiliejęs kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu.

Rezultatai. Nustatyta neigiama koreliacija tarp amžiaus ir etilo alkoholio koncentracijos kraujyje (r = -0,29; p = 0,002). Statistiškai reikšmingai skyrėsi alkoholio koncentracijos kraujyje vidurkiai staigių mirčių dėl galvos traumos atvejais (2,22 ± 1,3 %e) ir pacientų, kurie po galvos traumos buvo hospitalizuoti (1,33 ± 1 %e) (p < 0,05). Po galvos traumos nustatytą komą (Glazgo komos skalės - GKS balais) ir etilo al­koholio koncentraciją kraujyje siejo neigiama koreliacija (r = -0,36; p = 0,01), hospitalizacijos laiką ir nustatytą etilo alkoholio koncentraciją kraujyje - silpnai neigiama koreliacija (r = -0,29; p = 0,03). Neblaiviems asmenims po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejusio kraujo kiekio vidurkis buvo 120,4 ± 70,9 g, blaiviems asmenims - 89,7 ± 69,7 g.

Išvados. Didesnė etilo alkoholio koncentracija, nustatyta galvos su­žalojimą patyrusių asmenų kraujyje, siejama su blogesne išgyvenimo prognoze.

© 2021, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija