Santrauka
Įvadas. Epiploinis apendigitas yra reta ir dažnai klaidingai diagnozuojama ūmaus pilvo skausmo priežastis. Jis gali būti pirminis ir antrinis. Epiploinis apendigitas dažnai imituoja kitas ūmines pilvo ligas, tokias kaip apendicitas ar divertikulitas, kuriems paprastai reikia chirurginės intervencijos. Diagnostiniai vaizdinimo metodai padeda teisingai atpažinti epiploinį apendigitą, jį diferencijuoti nuo kitų dažnesnių patologijų ir išvengti klaidingos diagnozės. Tiksli diagnozė yra labai svarbi tinkamai pacientų gydymo taktikai pasirinkti.
Darbo tikslas. Atkreipti dėmesį į epiploinio apendigito diagnostinius iššūkius ir pabrėžti vaizdinimo metodų, ypač KT ir ultragarsinio tyrimo, vaidmenį diferencijuojant jį nuo kitų pilvo skausmo priežasčių.
Tyrimo metodai. Literatūros apžvalga atlikta naudojantis PubMed ir Google Scholar duomenų bazėmis, įvedus šiuos reikšminius žodžius: epiploinis apendigitas, pilvo skausmas, ūmus pilvas, diferencinė diagnostika, divertikulitas, taukinės infarktas, mezenterinis panikulitas, apendicitas. Atrinkti 28 straipsniai, tinkami tyrimo tikslo sąlygoms patenkinti.
Išvados. KT tyrimas yra aukso vertės standartas diagnozuojant epiploinį apendigitą, tačiau ultragarsinis tyrimas taip pat suteikia svarbios informacijos. Diferencinė epiploinio apendigito diagnostika dažniausiai apima ligas, kurioms būdingas ryškus riebalinio audinio uždegimas su minimaliais žarnos sienelės pokyčiais. Šioms ligoms priklauso divertikulitas, apendicitas, taukinės infarktas ir mezenterinis panikulitas. Svarbiausi KT požymiai, padedantys diferencijuoti epiploinį apendigitą, yra ovalus riebalinio audinio tankio darinys su padidėjusio tankio žiedu ir centrinio taško ženklu. Ultragarsu matomas hiperechogeniškas, nesuspaudžiamas ovalus darinys, apsuptas hipoechogeninės linijos, be žarnų sienelės pažeidimo ir neturintis spalvinio doplerio signalo.
