Disfonija, sukelta pirminės tarpuplaučio didelių B ląstelių limfomos: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Ant, 2022/09/13 - 11:18
Atsisiųsta: 1
Laboratorinė medicina. 2019,
t. 21,
Nr. 3,
p. 133 -
137

Santrauka

Darbo tikslas. Balsas yra viena iš svarbiausių bendravimo priemonių. Jį praradus nukenčia ne tik sveikata, bet ir savivertė, socialinė veikla, apribojamos galimybės bendrauti. Literatūros duomenimis, balso pažeidimo paplitimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų siekia net 40 %. Disfonijos priežastys yra labai įvairios, tačiau dažniausiai jos yra gerybinės. Retais atvejais balso susilpnėjimas gali būti ir pirmasis piktybinės ligos požymis.

Klinkinis atvejis. Aprašome klinikinį atvejį 17 metų vaikino, kuris kreipėsi į šeimos gydytoją dėl tris mėnesius nesiliaujančio užkimimo bei kosulio. Pacientas konsultuotas ausų, nosies ir gerklės gydytojo, įtartas bakterinis laringitas ir skirtas gydymas antibiotikais. Klinikinio pagerėjimo negauta, todėl pacientas tirtas toliau. Atlikti vaizdiniai tyrimai parodė, kad tarpuplautis prasiplėtęs ir jame yra daugybiniai patologiniai dariniai. Tarpuplaučio biopsija patvirtino ne Hodžkino tipo pirminę tarpuplaučio didelių B ląstelių limfomą. Atliekant videolaringostroboskopiją nustatytas kairės balso klostės nejudrumas. Remiantis gautais tyrimų rezultatais, pacientui pradėta sudėtinė chemoterapija, papildomai taikyta balso terapija.

Išvados. Pirminė tarpuplaučio didelių B ląstelių limfoma yra vienas iš dažniausių piktybinių tarpuplaučio navikų vaikų amžiuje. Dėl agresyvios klinikinės eigos ir greito išplitimo tarpuplautyje galimas gerklų ar diafragminio nervų pažeidimas, kuris lemia balso susilpnėjimą. Disfonijai užsitęsus ilgiau nei 3 savaites, tikslingi tiesioginiai vaizdiniai balso stygų tyrimai. Pirminė tarpuplaučio didelių B ląstelių limfoma yra gydoma polichemoterapija. Nesant prognozei nepalankių veiksnių, bendras išgyvenamumas viršija 90%. Balso terapija yra vienas iš pagrindinių metodų užkimimui šalinti. Fonopedinis mokymas leidžia pasiekti gerų rezultatų ir dažnai padeda išvengti chirurginių intervencijų.

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija