Įvadas. Diabetinė ketoacidozė (DKA) - viena pavojingiausių cukrinio diabeto (CD) ūminių komplikacijų, kuriai būdinga hiperglikemija, ketonemija ir metabolinė acidozė esant padidėjusiam anijoniniam skirtumui. Dažniausiai DKA pasitaiko tiems, kurie serga I tipo CD. Gydant pacientus svarbu veikti visas DKA patogenezės grandis: volemiją, natrio ir kalio koncentraciją serume, glikemiją, ketonemijąir acidozę. Koregavus DKA svarbu tinkamai pereiti prie poodinio insulino. Šio darbo tikslai: pateikti naujausiomis žiniomis pagrįstą DKA gydymo strategiją, ją palyginti su taikyta mūsų pacientei ir rekomenduoti, kaip pagerinti DKA sergančių pacientų gydymą.
Atvejo aprašymas. 28 metų pacientė, serganti I tipo CD, gydoma insulinu. Prieš kelias dienas apsinuodijo maistu, gausiai vėmė, tris dienas nieko nevalgė. Hospitalizuojant į intensyviosios terapijos skyrių nustatyta dehidracija, hipovolemija, encefalopatija (13 balų pagal Glazgo komos skalę), arterinis kraujospūdis - 120/51 mmHg, tachikardija - 95 k/min., tachipnėja - 22 k/min. Laboratoriniai tyrimai: hiperglikemija (gliukozė - 35,4 mmol/l), metabolinė acidozė ir respiracinė alkalozė (pH - 6,742, pCO2 - 10,0 mmHg, HCO3- - 1,3 mmol/l), elektrolitų disbalansas: kalis - 5,17 mmol/l, natris - 120 mmol/l, chloras - 86 mmol/l. Skirta natrio chlorido 0,9 %, Ringerio acetato ir natrio rūgščiojo karbonato 4,2 % infuzijos bei nuolatinė insulino infuzija (pradedant nuo 4,5 vv/val.). Glikemija sumažinta iki 8,5 mmol/l, o pH padidėjo iki 7,38. Tęsiant intensyviąją terapiją antrą gydymo parą pagerėjo pacientės sąmonė, mikrocirkuliacija, tačiau išliko dideli glikemijos svyravimai (4,29-21,1 mmol/l) ir polidipsija. Šeštą parą pacientė iškelta iš intensyviosios terapijos skyriaus.
Išvados. Pacientei skirtas DKA gydymas padėjo koreguoti glikemiją ir metabolinius sutrikimus. Gydant DKA pacientus pagal šiuolaikines rekomendacijas, būtų galima išvengti komplikacijų ir sutrumpinti hospitalizacijos laiką.
