Darbo tikslas. Nustatyti sergančiųjų plaučių vėžiu antioksidacinės sistemos būklės rodiklių pokyčius, palyginus juos prieš operacij ą ir praėjus 1-2 mėnesiams po operacijos; atlikti koreliacinę analizę siekiant nustatyti šių pokyčių tarpusavio sąsajas ir reikšmingumą vėlyvojo pooperacinio laikotarpio eigai.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištirti 29 plaučių vėžiu sergantys pacientai (amžiaus vidurkis 61,2 m.; SD - 7,4), gydyti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos skyriuje. Įvertinta ligos stadija bei navikų diferenciacijos laipsnis, laikotarpio be recidyvų ir pacientų išgyvenimo trukmė mėnesiais. Pacientų kraujas tirtas prieš operaciją ir praėjus 1-2 mėnesiams po operacijos. Malono dialdehido ir bendrasis glutationo kiekiai, superoksido dismutazės, katalazės bei gluta- tiono S-transferazės katalizinis aktyvumas ir bendrasis antioksidacinis aktyvumas nustatyti spektrofotometriniu metodu kraujo plazmoje ir eritrocitų hemolizate.
Tyrimo rezultatai. Po chirurginio ligonių gydymo nereikšmingai padidėja bendrasis glutationo kiekis, superoksido dismutazės aktyvumas ir bendrasis antioksidacinis aktyvumas, bet statistiškai reikšmingai padidėja glutationo S-transferazės aktyvumas (p=0,0001) ir sumažėja katalazės aktyvumas (p=0,011) bei malono dialdehido kiekis (p=0,048). Glutationo S-transferazės ir superoksido dismutazės aktyvumas teigiamai koreliuoja su laikotarpio be recidyvų trukme. Sąsaja tarp glutationo S-transferazės ir laikotarpio be recidyvų trukmės yra reikšmingesnė (r=0,718).
Išvados. Pooperaciniu laikotarpiu sumažėjęs malono dialdehido kiekis ir padidėjęs glutationo S-transferazės aktyvumas reiškia teigiamus organizmo adaptacinių mechanizmų pokyčius, o pastarojo fermento bei superoksido dismutazės aktyvumo sąsaja su laikotarpio be recidyvų trukme gali rodyti geresnę plaučių vėžio prognozę. Šiai hipotezei pagrįsti reikia tolesnių tyrimų.
