Santrauka
Įvadas. Psichologinio streso neigiami padariniai sveikatai yra neabejotini, tačiau vis dar susiduriama su standartizuotų streso vertinimo metodų stokos problema. Moksliniuose tyrimuose naudojami įvairūs biocheminiai, fiziologiniai ar psichologiniai streso vertinimo metodai, tačiau tik psichologiniam stresui specifinio rodiklio nėra, todėl įvairių metodų naudojimas galėtų padėti įvairiapusiškai įvertinti streso pasireiškimą.
Tikslas - apžvelgti įvarius streso vertinimo metodus (biocheminius, fiziologinius, psichologinius) bei įvertinti jų pritaikymą tiriant streso valdymo algoritmo efektyvumą.
Metodai. Tyrimo dalyviai - 20 sveikų savanorių (amžiaus mediana (IQR) - 38 (15) metai). Tyrimo dalyviai užpildė anketą apie savo fizinę būklę, STAI-T, STAI-S ir PSS klausimynus, taip pat visiems tyrimo dalyviams buvo nukirpta plaukų sruoga. Toliau tiriamieji išbandė streso valdymo algoritmą - 12 min. trukmės kvėpavimo biologiniu grįžtamuoju ryšiu pagrįstą streso valdymo sesiją, kurios metu buvo matuojami tiriamųjų fiziologiniai rodikliai (ŠSD, RMSSD, pNN50, GSR, KD).
Rezultatai. Asmenims, kurių kortizolio koncentracijos plaukuose buvo mažesnės (< 3,17 ng/g), fiziologinių rodiklių pokyčiai streso valdymo sesijos metu buvo panašūs, kaip ir didesnes plaukų kortizolio koncentracijas (> 3,17 ng/g) turintiems tiriamiesiems (p > 0,05). Subjektyvių streso vertinimo metodų (PSS, STAI-T, STAI-S) įverčiai nesiskyrė tarp skirtingų kortizolio koncentracijos plaukuose grupių (p > 0,05).
Išvados. Fiziologinių rodiklių pokyčiai streso valdymo sesijos metu nepriklausė nuo tiriamųjų kortizolio koncentracijos plaukuose. Subjektyvių streso vertinimo metodų įverčiai nebuvo didesni asmenims, kurių kortizolio koncentracija plaukuose buvo didesnė. Dėl streso vertinimo rodiklių tarpusavio sąsajos trūkumo būtina atsižvelgti į įvairius, su skirtingu streso pasireiškimu ir ne su stresu susijusius veiksnius, darančius įtaką rodiklių pokyčiams.
