Streptococcus pyogenes (A grupės beta hemolizinis streptokokas) sukelia daugelį ligų pradedant nekomplikuotu, savaime praeinančiu tonzilitu ar pūlinėline ir baigiant tokiomis sunkiomis ligomis kaip ūminis reumatas, ūminis glomerulonefritas, toksinio šoko sindromas ir kitomis. Mikrobiologiniai tyrimai - pasėlis nuo tonzilių ir ryklės bei greitasis testas A grupės streptokoko antigenui nustatyti - yra pagrindiniai tyrimai diagnozuojant ūminį streptokokinės kilmės tonzilitą. Tačiau sisteminės komplikacijos dažniausiai prasideda po kelių savaičių nuo ligos pradžios, kai ūminis tonzilitas jau būna praėjęs ir mikrobiologiniai tyrimai dėl latentinio periodo ar antibiotikų vartojimo dažniausiai būna neigiami. Šiuo atveju gali pagelbėti serologiniai tyrimai, pavyzdžiui, antistreptolizino O (ASO) koncentracijos nustatymas. Streptokoko gaminamas streptolizinas O žmogaus organizme veikia kaip antigenas, kuris sukelia ASO antikūnu gamybą, o jų koncentraciją galima išmatuoti. ASO koncentracija pradeda didėti pirmos savaitės pabaigoje, didžiausią reikšmę pasiekia 3-6 savaitę, vėliau laipsniškai mažėja ir buvusį lygį pasiekia po 6-18 mėnesių. ASO koncentracijos norma priklauso nuo vaiko amžiaus, geografinės vietovės, sezono, antibiotikų ir steroidų vartojimo. Streptoliziną O taip pat gamina C ir G grupės streptokokai. Be to, net 20 % pacientų, persirgusių sunkia streptokokine infekcija, ASO koncentracija nepadidėja. Specifiškesnis A grupės streptokokinei infekcijai patvirtinti yra antideoksiribonukleazės B (ADB) nustatymas. Šie abu tyrimai gali padėti diagnozuoti ūminį reumatą, glomerulonefritą, pediatrinį autoimuninį neuropsichiatrinį sutrikimą, susijusį su A grupės streptokokine infekcija (PANDAS), ir kitas streptokokines komplikacijas. Šio straipsnio tikslas yra supažindinti gydytojus su serologiniais tyrimais, kurie padeda nustatyti buvusią streptokokinę infekciją, šių tyrimų klinikinę naudą ir teisingą jų rezultatų interpretaciją.
Išvados. Nustatyti ASO koncentraciją yra naudinga, įtarus streptokokinės kilmės komplikacijas. Šis tyrimas parodo buvusią streptokokinę infekciją, tačiau nėra absoliučiai visada tikslus: normali koncentracija nerodo, kad tikrai nebuvo streptokokinės infekcijos, o padidėjusi nereiškia, kad tikrai buvo A grupės streptokoko sukelta infekcija. ADB koncentracijos matavimas yra specifiškesnis nei ASO koncentracijos siekiant įrodyti ligą esant A grupės beta hemolizinio streptokoko kilmės, todėl rekomenduojame Lietuvoje pradėti tirti ir ADB koncentraciją. Padidėjusi ASO ar (ir) ADB koncentracija nėra tonzilektomijos ar antibiotikų terapijos indikacija.
