Alkūnės sąnario artroskopinė chirurgija: pirmoji patirtis Lietuvoje

Jūs esate čia

Straipsnio įrankiai
Šeš, 2014/01/04 - 20:56
Atsisiųsta: 6
Laboratorinė medicina. 2013,
t. 15,
Nr. 1,
p. 40 -
44

Pirmą kartą alkūnės artroskopiją aprašė M. S. Burmanas 1931 m., ta­čiau mokslinių pranešimų pagausėjo tik 1980-1990 m. Pastarąjį dešimt­metį buvo išplėtoti nauji alkūnės sąnario operavimo metodai ir indikaci­jos. Pirmąją alkūnės sąnario artroskopiją Lietuvoje atliko dr. V. Tutkus 1999 m. liepos 22 d. Šiame darbe pateikiama 25 pacientų, kuriems atlik­ta alkūnės sąnario artroskopinė operacija, duomenų analizė. Pagrindi­nės alkūnės sąnario operacijų indikacijos buvo sustingęs sąnarys ir lais­vas sąnario kūnas. Dauguma pacientų skundėsi negalavimais, kurie ne­buvo susisiję su sąnario trauma, o ketvirtadaliui pacientų alkūnės sąna­rio sutrikimai atsirado po traumos. Dažniausiai per alkūnės sąnario artroskopines operacijas buvo šalinti laisvi sąnario kūnai, kaulinės atau­gos, pakitusi sinovija, sąnario sąaugos. Dauguma pacientų negalėjo iki galo ištiesti, o trečdalis pacientų - iki galo sulenkti alkūnės sąnario. Vi­dutinė alkūnės sąnario operacijos trukmė buvo valanda ir 40 min. (min-max=40-180 min.). Vidutiniškai po operacijos pacientai ligoninėje gulėjo 3,3 dienos. Visos operacijos atliktos sukėlus peties rezginio ne­jautrą. Pirmosios 16 operacijų atliktos ligoniui gulint ant šono, o 9 pa­cientams taikyta mūsų modifikuota padėtis ant nugaros. Visi operuoti pacientai nepatyrė periferinių nervų ar kraujagyslių komplikacijų. Da­rytina išvada, kad alkūnės sąnario artroskopija yra saugi, mažai trau­muojanti operacija, o sveikimo laikotarpis po operacijos trumpas.

 

© 2024, Lietuvos laboratorinės medicinos draugija