Didėjant sergamumui psichikos ligomis ypač aktualu tobulinti tokiu ligų diagnostiką ir gydymą, ieškoti nauju metodikų. Įvairiu smegenų struktūrų sutrikimus, be kitu simptomu, rodo ir akiu judesiu valdymo nepakankamumas. Todėl akiu judesiu analizė naudojama ir kaip papildoma arba pagalbinė diagnostikos priemonė tiriant įvairias neurologines ir psichikos ligas. Pirmieji tokie darbai pradėti daugiau nei prieš 100 metu, tačiau rimti šiuolaikiniai tyrimai vykdomi pastaruosius 40 metų. Dažniausiai registruojami ir analizuojami tolygūs sekamieji akių judesiai bei valingos ar nevalingos sakados. Šiandien šizofrenija sergančiu ligoniu akių judesių funkcijų nepakankamumas jau yra neginčijamas faktas ir gali būti naudojamas kaip papildomas žymuo tiek ligoniams, tiek jų artimiausiems giminaičiams. Tačiau neurobiologiniai sutrikimai, lemiantys šį nepakankamumą, vis dar nėra galutinai aiškūs. Dėl to keliamos ir tikrinamos vis naujos hipotezės. Akių judesių tyrimo metodika taikoma ir retesnėms ligoms, pavyzdžiui, autizmui, Williamso sindromui ar Tourette sindromui, tirti. Ištobulinta akių judesių registravimo aparatūra ir metodai, o ypač skaitmeninė vaizdo technologija, supaprastino tiek psichikos ligonių tyrimus, tiek darbą su vaikais ar senyvo amžiaus žmonėmis.
Akių judesių tyrimais psichiatrijoje siekiama kelių tikslų: a) nustatyti endofenotipus, panaudotinus molekulinės genetikos studijose, b) tirti fiziologinius psichikos ligų sutrikimus, c) tirti psichikos ligonių kognityvinius sutrikimus, d) įvertinti farmakologinį poveikį pažintinėms funkcijoms ir jų neuroniniams koreliatams.
